Savanorio J.Abromavičiaus žūties aplinkybes Seimas gali aiškintis iki vasaros vidurio

Seimo pavedimu rudenį sudaryta laikinoji komisija buvusio kariuomenės savanorio ir valstybės saugumo pareigūno Juro Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti darbą turėtų baigti pirmąją vasaros dieną, tačiau parlamentarų bus prašoma šį terminą pratęsti dar mėnesiui.

Komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė teigia, esą darbą stabdo Seimo Teisės departamento nenoras bendradarbiauti.

„Įregistruosime projektą, kuriuo prašysime parlamentarų pratęsti komisijos darbą, nes vienas iš trikdžių – jau du kartus kreipėmės į Seimo kanclerį Gintautą Vilkelį, kad šis Teisės departamento paprašytų atsiųsti žmogų, kompetetinga už baudžiamąją teisę, tačiau atsakymo dar nė sykio negavome, o be baudžiamosios teisės žinovo sėsti rašyti išvadų būtų netinkama”, – BNS antradienį sakė komisijos pirmininkė „darbietė” L.Graužinienė.

Parlamentarai kartą jau pratęsė laikinosios komisijos tyrimo laiką. Pirminiame variante buvo numatyta, jog komisija darbą turi baigti iki vasario 1-osios, tačiau, atsiradus vis daugiau liudininkų, terminas buvo pratęstas iki birželio 1-osios.

Antradienį Seimo laikinajai komisijai uždarame posėdyje liudijo Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų (karinės žvalgybos ir kontržvalgybos-BNS) departamento direktorius pulkininkas leitenantas Juozas Kačergius. Į šias pareigas jis paskirtas šių metų pradžioje.

Komisijos pirmininkė J.Kačergiaus liudijimo nekomentavo.

Trečiadienį paskutinis liudyti komisijai yra kviečiamas Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius. Jis prieš kurį laiką jau buvo kviečiamas liudyti, neatėjo.

Komisija iki šiol yra išklausiusi maždaug dviejų dešimčių liudytojų parodymus, kurių dauguma prieštarauja vienas kitam. Kai kurie liudytojai teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino, kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti teigė, kad žūtis galėjo būti susijusi su J.Abromavičiaus darbo Valstybės saugumo departamente metu vykdytais kontrabandos tyrimais.

J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu „Volkswagen Passat” buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.

Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.

Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.

J.Abromavičiaus žūtį parlamentarai tyrė ir 1997 metais, tačiau be apčiuopiamų rezultatų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , .

1 atsiliepimas į "Savanorio J.Abromavičiaus žūties aplinkybes Seimas gali aiškintis iki vasaros vidurio"

  1. Grybas

    Jo.labai svarbus tyrimas. O ligonių kasos švaisto milijonus,grobstomi žemių sklypai,stringa reformos ,o seimas nieko nemato.Tik Pocius,Abromavičius ,Bražuolės patiltė.Tokie sugebėjimai,ką darysi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.