Prie senojo plento, kažkada vedusio keleivius nuo Saratovo kareivinių Merkinės, Druskininkų link, prieš kelerius metus susiformavo Druskininkų gatvė. Tiesa, iki dabar kairioji jos pusė – Alytaus kaimas, priklausantis Alovės seniūnijai. Nors čia ir sodybos sunumeruotos, ir žmonės gyvena miestietiškai, jie įvairius mokesčius vis dar moka kaimietiška tvarka ir gyvena platesnėje gamtos erdvėje. Dauguma dešiniosios gatvės pusės gyventojų tik šį šeštadienį sužinojo, kad jų kaimynų, gyvenančiais priešais, adresas – Alytaus kaimas. Šeštadienį daugelis šios atokios vietovės gyventojų išgyveno gražių akimirkų, mat pirmą kartą vyko Druskininkų gatvės šventė.
Vedėjai šventei vadovavo ir nuo scenos, ir nuo statinės
Šeštadienį, apie vidurdienį, dviejų kilometrų ilgio Druskininkų gatve prapūškavo kursantė ir
surinko visus, norinčius už šios gatvės gyventojus pasimelsti Šv. Liudviko bažnyčioje. Po šv. mišių, šiek tiek atsikvėpę, mat diena skelbė šių metų karščio rekordą, pasiėmę iš ryto suruoštas vaišes ir gatvės žvaigždučių koncertui reikalingą atributiką, visų 54 sodybų gyventojai susirinko į išpuoštą, šventei parengtą laukymę.
Renginio vedėjai – Onutė Slušnienė ir Ignas Gibas – vadovavo ir nuo scenos, ir nuo statinės. Pirmiausia šeimos turėjo prisistatyti, pateikti namų darbus. Paaiškėjo kad ir miestietiškoji, ir kaimiškoji gyventojų dalis yra užkietėję gyvūnų mylėtojai, gamtos vaikai.
Pasak kuriamos bendruomenės „finansų ministrės” Liucijos Budnikienės, gatvėje gyvena 36 vaikai iki 16 metų. Jų surengtas margas Druskininkų gatvės gėlių ir dagių paradas sulaukė audringų suaugusiųjų aplodismentų. Gatvės žvaigždės ir žvaigždutės savo pasirodymus pristatė etapais. Jegelevičių šeimyna, atvykusi iš savo rančos, kaip ir dera turtingiems fermeriams, kaubojams, su savo svečiais sušoko ritmingą kaubojų šokį. Gintaras Ciganas su dukra Urte padainavo. Sako, vėliau, ūkanoms nuklojus laukymę, buvo galima pasigėrėti moterų ir merginų atliekamu kankanu, pilvo šokiais. Bet mūsų jau ten nebuvo.
Kiekvienos gamtoje švenčiamos bendruomenės šventės kulminacija – virvės traukimo varžybos.
„Planavome, kad kaimas prieš miestą kovos ant žavingos ribos, gatvės. Bet vėliau šio sumanymo dėl saugumo teko atsisakyti, parinkome lygesnę pievutę”, – aiškino Rasutė Marcinkevičienė. Nors miesto traukikus sirgaliai vėsino purkšdami ant jų vandenį, rungtį laimėjo kaimo galiūnai.
Buvo ir daugiau sportinių rungčių, o vaikams – linksmybių. Pilotas Rimas Gargasas net kelis kartus iš oro vaikams pabėrė saldainių. Sutemus Druskininkų gatvės dangų nuspalvino laužas ir fejerverkai.
Svarbiausia – patikrintas gyventojų veiklumas
Mintis suburti Druskininkų gatvės gyventojus į bendruomenę pirmiausia kilo O.Slušnienei. „Kartą, ravint daržą, galvoje kirbtelėjo mintis, kad būtų gražu visiems susėsti prie laužo ir, gardžiuojantis iškeptomis bulvėmis, pabendrauti, susipažinti. Šią mintį išdėsčiau kaimynėms Irenai Žiūkienei ir L.Budnikienei. Jos pritarė”,- prisimena ponia Onutė.
Net kelis kartus rinkosi gatvės aktyvas, tarėsi, kūrė renginio scenarijų. L.Budnikienė po keletą kartų aplankė kiekvieną Alytaus kaimo ir Druskininkų gyvenvietės gyventoją ir su vyru sudarė tikslią statistiką: 54 sodybose gyvena 160 suaugusiųjų ir 36 vaikai.
„Matote, ta mano idėja buvo tik nulis prieš šventės kūną, kurį sukūrė visų sodybų entuziastai. Žmonės buvo labai aktyvūs, štai girdžiu, kad po mėnesio jie vėl nori pakartoti šventę”,- sako O.Slušnienė.
Daug pasiūlymų išgirdome ir mes. Vieni siūlė įrengti kioską, kuriame būtų pardavinėjami vienoms šeimoms nereikalingi, kitų galbūt ieškomi daiktai, o surinktus pinigus skirti kitai šventei. Tačiau svarbiausias darbas jau atliktas – patikrintas gyventojų veiklumas. O vėliau didžiausias krūvis teks tarybai – Gražinai Meržvinskienei, Jonui Šimkui ir Algiui Ivanauskui, nes gyventojai į norų sąsiuvinį surašė ir rimtų pageidavimų – gero asfalto ir gatvės apšvietimo, maršrutinio autobusiuko ir, kad traktoriai… skraidytų, tada jie negadintų asfalto…
Gražios gatvės gyventojai tikisi rašyti projektus ir gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų. Jie net svajoja įsivesti savus pinigus.
„Ostapui Benderiui nepasisekė Vasiukų išgarsinti, bet mums tikrai pasiseks”,- įsitikinę gatvės aktyvistai.
Šventė buvo graži. Svarbu, teigė organizatoriai, kad nekilo pavydo scenų tarp skirtingas galimybes ir privilegijas turinčių miesto ir kaimo gyventojų, kuriuos skiria žavesio ir įdomumo šiai vietovei suteikianti riba – remonto besiprašantis asfaltas.
Nei lojo, nei skundėsi besilinksminančius iš savojo voljero stebėjusi Meržvinskų vilkšunė Skarlet.
Druskininkų gatvės šventinio renginio dalyviai dėkingi rėmėjams:
Gražinai ir Česlovui Meržvinskams, Gediminui Jegelevičiui, Tomui Vadišiui, Sauliui Buivydui, Vaclovui Karalevičiui, Jonui Marcinkevičiui, Alfonsui Stasiukynui, Algiui Žiūkui, Giedriui Kamaičiui, Jonui Šimkui, Antanui Subačiui ir Juozui Mikelioniui.
Aldona Kudzienė