Mokykla be patyčių. Deja, bet daugybė Lietuvos vaikų tokios net negali įsivaizduoti. Prasivardžiavimai, užgauliojimai, apsistumdymai tokie įprasti, kad tikėtis juos sutramdyti daugeliui atrodo naivu.
„Bet vis tiek to siekiam”, – sakė Robertas Povilaitis, akcijos „Nustok tyčiotis” iniciatorius ir „Vaikų linijos” vadovas, visuomenei pristatęs mėlynas apyrankes „Be patyčių”.
Mėlynosios apyrankės – tai kvietimas kurti draugiškus ir pagarba pagrįstus tarpusavio santykius. Kartu tai būdas atkreipti visuomenės dėmesį į patyčių problemą, kuri aktuali ne vien vaikams ar paaugliams. Patyčių netrūksta ir šeimoje, ir tarp suaugusiųjų darbe.
Per akcijos pristatymą jos palaikyti ir pasveikinti atėjo ne vienas gerai visuomenei žinomas žmogus. Kai kurie jų – laidų vedėja Livija Gradauskienė, aktorė Dalia Michelevičiūtė, žurnalistas ir dainininkas Marijonas Mikutavičius ir kiti akcijai sutiko paskolinti vaikystėje darytas nuotraukas. Organizatorių platinamose kortelėse su šiomis fotografijomis išspausdinti ir jų atsiminimai, kaip ir kur teko susidurti su patyčiomis. Šalia – „Vaikų linijos” telefono numeris. Juo paskambinę skriaudžiami vaikai bus išklausyti.
Kokios skaudžios gali būti patyčios, liudija laiškai, kuriuos gauna „Vaikų linijos” savanoriai. Rašydami personažui Klausučiui, kurio galima klausti ir būti išklausytam, vaikai išsako savo sunkumus. „Kokių tik pravardžių neturiu – „žirafa”, „šlanga”… Niekaip negaliu suprasti, kodėl man šitaip. Aš jiems duodu namų darbus, stengiuosi būti gera, o jie vis tiek daro savo. Bent jau anksčiau darė.”
Patyčios – tai priekabiavimas, užgauliojimas, kabinėjimasis, žeminimas, erzinimas, ujimas. Dažniausiai tyčia ir nuolat taip elgiasi tie, kurie jaučiasi fiziškai ar psichologiškai stipresni. Patyčiomis laikomi užgauliojimai žodžiu ar užrašais, prasivardžiavimai, gąsdinimai, pašaipios replikos, įžeidžiančios žinutės ar elektroniniai laiškai, pargriovimas ar įspyrimas, kumščiavimasis, stumdymas, daiktų gadinimas, plaukų pešiojimas ir visa kita, kas priverčia vaiką pasijusti įžeistam bei atstumtam.
Roma Žakaitienė, švietimo ministrė
„Šios apyrankės – geranoriškumo ženklas: aš nesityčiosiu iš kito ir noriu, kad iš manęs niekas nesityčiotų.”
Colinas Robertsas, Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje
„Didžiosios Britanijos visuomenė neseniai susirūpinusi stebėjo vienuolikmečio berniuko Beno žūties aplinkybių tyrimą. Jis pasikorė batų raišteliais, nes mokykloje vaikai iš jo tyčiojosi. Mokyklos darbuotojai tai žinojo, tačiau nieko nedarė, o mokyklinio autobuso vairuotojas net prisidėjo prie užgauliojimų. Ši tragedija parodė, kaip svarbu spręsti patyčių problemą. Aš su pasididžiavimu dėvėsiu šią apyrankę.”
Rimantė Šalaševičiūtė, vaiko teisių apsaugos kontrolierė
„Mažą vaiką tėvai pirmiausia moko pasakyti „tėti” ir „mama”, po to – „ačiū” ir „prašau”. Deja, labai greitai šie žodžiai užmirštami. Manau, labai svarbu nuo mažens diegti pagarbą aplinkiniams. Tikiuosi, kad ant riešo dėvint apyrankę „Be patyčių”, ne vieno vaiko akis už jos užklius prieš įžeidžiant kitą.”
Artūras Abromavičius, bendrovės „Sweco” prezidentas
„Mūsų parama akcijai – lašas jūroje, bet juk ir vandenynas susideda iš daugelio lašų. Tikiuosi, kad greitai galėsime paremti kitą apyrankių akciją, kuri vadinsis „Aš esu laimingas”.
Dainius Pūras, JTO Vaiko teisių komiteto ekspertas
„Patyčios – bejėgiškumo virusas. Jei žinome diagnozę, turime imtis gydymo.”
Leonidas Donskis, filosofas
„Kiek pajėgi suvokti, kad esi netobulas žmogus ir mėgini iš to išsivaduoti, tiek esi sąmoningas ir subrendęs. Jei mėgini išsaugoti savo orumą, tai ne žygdarbis – žmonėms būdinga ginti savo ambicijas, asmenybės vientisumą. Bet jei gini kito, šalia esančio, orumą, išeini iš savo kiauto ribų. Tai galima įvardyti kaip sąmoningą pilietinį gestą.”
Vytautas V.Landsbergis, režisierius, rašytojas
„Jei patyčios – virusas, tai mėlynosios apyrankės – antivirusas.”