Pamenate generalinius prokurorus, kuriuos vadinome „kišeniniais”? Pamenate, kada baigėsi tokio pavadinimo era?
Dabar užsimota turėti „kišeninius” arba „pusiau kišeninius” merus, kuriuos galėtų valdyti tuo metu esantys centrinėje valdžioje. Apie jokią savivaldą tokiu atveju net neverta kalbėti.
Paaiškinsiu, kodėl susidaro toks įspūdis.
Jau daug metų diskutuojama, kaip Lietuvoje įvesti tiesioginius merų rinkimus. Jų, regis, norėtų beveik visi. Tik iki šiol nėra sutarimo, kokie bus tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimai, kaip jie bus suderinti su taip pat visuotinai renkamos savivaldybės tarybos įgaliojimais. Tai tikrai labai svarbus klausimas, į kurį atsakymo, deja, kol kas nėra, nes politikai nesutaria, kaip reikėtų į jį atsakyti.
Valdančiojoje keturių partijų daugumoje subrendo „saliamoniškas” sprendimas. Labai jau norinti 2007 metų savivaldos rinkimuose pasiūlyti Lietuvos žmonėms tiesiogiai balsuoti už kandidatus į merus valdančioji dauguma siūlo Seimui priimti Konstitucijos pataisą, kuri nubrauktų visas iki šiol ten esančias nuostatas dėl savivaldos veiklos modelio ir pakeisti jas vienu vieninteliu sakiniu: „Savivaldos rinkimų ir veiklos tvarką nustato įstatymas”.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gražu. Šitaip pakeitus Konstituciją, Seimui tereikėtų pakoreguoti keliolika įstatymų, ir tiesioginiai merų rinkimai būtų įvesti, įgaliojimai tarp mero ir tarybos paskirstyti. Argi ne puiku?
„Ne!” – atsako opozicija ir dalis valdančiųjų, neketinančių paremti tokios Konstitucijos pataisos. Jie atkreipia dėmesį, kad, priėmus šią pataisą, bet kuri į valdžią Seime ir Vyriausybėje atėjusi dauguma turės galimybę pagal savo „kurpalių”, pagal savo supratimą perkarpyti įstatymus, susijusius su savivaldos rinkimais ir veiklos tvarka.
Valdančioji dauguma tada galės kaip jai patogiau perskirstyti merų įgaliojimus, galbūt juos netgi paversdama bent iš dalies „kišeniniais”, tai yra priklausomais nuo centrinės valdžios. Po kelerių metų atėjusi kita valdančioji dauguma vėl perkarpytų įstatymus taip, kaip jai tuomet atrodys geriau, kad užsitikrintų „virvelių tampymą” kuo didesniam skaičiui merų.
Kalbos apie „kišeninį” generalinį prokurorą baigėsi tuomet, kai buvo pakeista Konstitucija. Vietoje anksčiau ten buvusios neaiškios nuostatos, kad „generalinio prokuroro skyrimo tvarką nustato įstatymas” Konstitucijoje aiškiai buvo numatyta, kaip konkrečiai skiriamas šis aukštas pareigūnas. Taip buvo užkirstas kelias bet kuriai naujai valdančiajai daugumai keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką nustatančius įstatymus taip, kaip jai atrodo geriau.
Savivaldoje kažkodėl viską norima daryti atvirkščiai. Politikai, užuot sutarę ir Konstitucijoje aiškiai nustatę savivaldos modelį, nori tai palikti nuolat kaitaliojamų įstatymų sferai, taip beveik garantuojant nestabilumą savivaldos sistemoje.
Rudenį Seime bus grįžta prie diskusijų dėl Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų. Neatrodo, kad valdančiosios daugumos viršūnių sugalvotas ir pasiūlytas variantas bus lengvai prastumtas per parlamentą, nes beveik visa opozicija ir netgi dalis pačių valdančiųjų įžvelgia šiame pasiūlyme įvairius povandeninius akmenis.
Tad, matyt, bus ieškoma kitokios formuluotės, tikriausiai bandant tiesiogiai Konstitucijoje įrašyti, koks įgaliojimų pasiskirstymas turėtų būti tarp tiesiogiai renkamo mero ir savivaldybės tarybos. Tai atims dar ne vieną mėnesį ir galiausiai 2007 metais tiesiogiai merų dar nerinksime, nes užtrukus ginčams nebus suspėta laiku pakeisti Konstituciją ir įstatymus.
Gal taip ir geriau? Gal tik šešioliktus nepriklausomybės metus skaičiuojanti Lietuva dar nepribrendo tiesioginams merų rinkimams, kurie, ką čia slėpti, gali tapti tikru balzamu įvairaus plauko populistams ir turtingiems dėdėms, užsigeidusiems pabūti merais? Gal vertėtų labai ramiai, padiskutuojant apie tai, palaukti bent jau 2011 metų arba dar vėlesnių savivaldos rinkimų?
Stasys Gudavičius