Klaipėdos apskrityje šiais metais planuojama pradėti naujų transporto projektų įgyvendinimą, kuriems dalis lėšų bus skiriama iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos (ES) paramos. Numatyta ieškoti galimybių pradėti Šventosios jūrų uosto parengiamuosius atstatymo darbus, ES lėšomis tarptautiniame Palangos oro uoste bus išplėstas keleivių terminalas, pietinėje uosto dalyje sutvarkyti privažiavimo keliai.
Klaipėdos transporto infrastruktūros, giliavandenio uosto statybos, geležinkelių plėtros bei kiti investicijų klausimai pirmadienį aptarti premjero Gedimino Kirkilo vadovaujame Vyriausybės išvažiuojamajame pasitarime.
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pristatė ES finansuojamus projektus ir paragino Klaipėdos apskrities savivaldybių administracijas skirti didesnį prioritetą jų įgyvendinimui. Klaipėdos apskrityje vykdoma dalis septynių Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamų projektų, devyni valstybinės svarbos transporto infrastruktūros projektai bei aštuoni savivaldybių vykdomi vietinės reikšmės transporto infrastruktūros plėtros projektai, kuriuos bendrai finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas informavo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir miesto savivaldybei neatlikus miesto bendrojo plano pakeitimų, kurie būti tokio uosto statybai, nebuvo atliktas strateginis padarinių aplinkai vertinimas. Posėdyje rekomenduota sudaryti tarpžinybinę darbo grupę giliavandenio uosto projektavimo ginčytinoms problemoms nagrinėti, taip pat pasiūlyta priimti teisės aktus, kurie leistų Klaipėdos miesto savivaldybei daugiau dalyvauti uosto valdyme.
Norint pradėti Šventosios jūrų uosto atstatymo darbus, reikia parengti naują Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, patikslinti šio jūrų uosto ribas bei dydį. Po to reikėtų iš naujo atlikti uosto žemės teisinę registraciją ir patikėjimo teise perduoti valdyti šią žemę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Šiuo metu jau parengta Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimo programa.
Ministrų kabineto pasitarime iš esmės pritarta Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros strategijai. Šiuo metu Klaipėdos geležinkelio pietinė mazgo dalis aptarnauja apie 5,5 mln. tonų krovinių per metus, šiaurinė – 14 mln. tonų. Konstatuota, kad geležinkelio mazgo plėtra yra tiesiogiai susijusi su giliavandenio uosto įsteigimo galimybėmis.