Prieš savo moterį, o neretai ir vaikus ranką pakeliantys vyrai vis dar turi pasiteisinimą – juos, vargšelius, išvedė iš kantrybės. Net policininkai „supranta”, kad nuolat priekaištaujanti moteriškė „provokuoja” žiaurų elgesį.
Mielaširdingos kaimynės, iškvietusios policiją, ilgainiui pavargsta ir tampa ne tokios solidarios. Nemušamai moteriai sunku suprasti, kad smurtautojui nereikia rimtų priežasčių, jis pasinaudos bet kuria. Atšalusi sriuba, neįsiūta saga, ar ne ten nukreiptas žvilgsnis – nesvarbu. Kol taip bus, moterims telieka gelbėtis bėgant. Tačiau kur bėgti ir ko tikėtis? Tik užuojautos ir gero patarimo ar ir vietos nakvynei?
Patars ir išmokys
Kaune yra jau ne viena organizacija pagal savo išgales padedanti moterims, kurios namie patiria smurtą. Kauno apskrities moterų krizių centre moteris konsultuoja socialinis darbuotojas, psichologas, teisininkas, veikia psichologinės-fizinės moterų savigynos grupės, savipagalbos grupės.
„Moters pagalba moteriai” organizuoja savitarpio palaikymo, savivertės atstatymo grupes, teikia individualias psichologines, teisines, socialines konsultacijas.
Kauno moterų draugijos socialiniai darbuotojai konsultuoja į krizines situacijas patekusias moteris jų namuose, tarpininkauja, kai tokioms moterims reikia kitų specialistų konsultacijų, užsiima šviečiamąja-prevencine veikla visuomenėje, dirba su rizikos grupėmis (paauglėmis merginomis iš probleminių šeimų).
Kauno arkivyskupijos šeimos centre iš anksto susitarus teikiamos socialinio darbuotojo konsultacijos moterims, patyrusioms smurtą šeimoje.
Ši pagalba yra labai reikalinga: skriaudžiamos moterys nesijaučia paliktos likimo valiai, joms padedama susigaudyti savyje ir atsiranda galimybė apsispręsti. Kalbama ir apie jų pačių klaidas, tačiau nepalaikoma nuomonė, kurią dažnai visiškai rimtai priima terorizuojamos moterys, kad jos to nusipelno. Patarimai, kokių dokumentų reikia pašalpoms gauti, teisininkų konsultacijos iš namų išbėgusiai moteriai taip pat yra labai reikalingi.
Ko labiausiai reikia – nėra
Deja, minėtos organizacijos negali pasiūlyti to, kas kritiniu atveju yra svarbiausia – stogo virš galvos. Kauno moterų nakvynės namuose yra galimybė smurtą patyrusioms moterims prisiglausti 3 paroms (tam skirtas vienas kambarys). Tačiau vertėtų žinoti, kad į šiuos namus vaikai drauge su savo mamomis nėra priimami.
Jiems tenka ieškoti kitokio prieglobsčio. Tik kraštutiniu atveju moterys tam ryžtasi. Mažyliai, išsigandę dėl to, kas įvyko, ir taip jaučiasi nesaugūs, o atsiskyrimas nuo mamos, ypač kai jie paliekami tarp svetimų žmonių, yra papildoma psichologinė trauma. Mamos linkusios jų labui pakentėti, kuo greičiau taikytis su smurtautoju ir viliasi, kad „kitas kartas” bus dar ne rytoj. Gal tik po savaitės ar net mėnesio.
Moterų nakvynės namams persikėlus į naujas patalpas, padėtis turėtų pagerėti. Planuojama moterims įrengti tris kambarius, kuriuose drauge su jomis galės gyventi ir vaikai.
Pagalba teikiama ir kitose vietovėse
Į didelį miestą žmonės vyksta ieškodami ne tik darbo, bet ir pagalbos. Į Vilniuje esantį moterų pensionatą stengiasi pakliūti moterys iš visos Lietuvos. Jei ten yra laisvų vietų, joms pasiseka, nors finansinė šios paslaugos pusė vis dar kelia problemų. Keli mėnesiai palyginti geromis sąlygomis, ten pat dirbantys socialiniai darbuotojai yra išties patrauklus variantas. Deja, vienintelis visoje šalyje. Kaune galimybė rasti prieglobstį yra labai nedidelė.
Raseiniuose veikia Raseinių moterų krizių centras, kur teikiamos individualios socialinio darbuotojo konsultacijos, ir Socialinės paramos skyrius, kur suteikiamos nemokamos teisinės konsultacijos.
Prienų moterų krizių centre teikiamos socialinio darbuotojo konsultacijos. Moterims su vaikais Kaišiadorių socialinių paslaugų centre yra galimybė gyventi iki trijų parų. Kauno apskrityje dar veikia Kėdainių moterų krizių centras, Jonavos nakvynės namai.
Nevyriausybinės organizacijos norėtų gauti apčiuopiamesnę finansinę pagalbą iš Vyriausybės ir savivaldybių. Tuomet būtų galima ne tik svajoti apie švedišką ar vokišką pagalbos skriaudžiamoms moterims modelį. Konspiraciniai butai smurto aukoms Lietuvoje yra ne mažiau reikalingi nei šalyse, kurių piliečiai yra labiau pasiturintys.
Monika Motiejūnienė