Keturi ambicingi vaikinukai, susibūrę į grupę, nori įrodyti, kad popmuzika gali būti stilinga, ir siekia išsaugoti popkultūros savigarbos likučius. Dar juos sieja tai, kad nė vienas nerūko. Apie šiuos ir kitus dalykus kalbėjomės su klaipėdiečių grupės „Arrogantics” lyderiu Karoliu Rupkumi.
– Papasakokite apie grupės narius: kas jie, kuo domisi?
– Vaikinų amžius – nuo 19 iki 23 metų. Grupę sudarau aš, Mantas Remėza, Viktoras Rubežas ir Paulius Stonkus.
Pats studijuoju žurnalistiką, kuriu „Arrogantics” dainų tekstus. Vyriausias narys, 23 metų V.Rubežas, groja mušamaisiais, yra pritariamasis vokalas, mokosi kultūrinės veiklos vadybos. M.Remėza – 22 metų gitaristas, studijuojantis informatiką. P.Stonkus, taip pat 22 metų, mokosi gitaros atlikimo meno ir gautas žinias pritaiko muzikuodamas grupėje.
Esame kosmopolitiški žmonės, domimės įvairiais dalykais, o mus
vienija muzika. Seniai nustojome ieškoti bendros gyvenimo filosofijos, nes supratome, kad per tą laiką, kol mėginsime atsakyti į klausimus, į kuriuos atsakymų tiesiog nėra, galime nuveikti ką nors naudingiau.
– Jūsų grupė dar labai jauna. Ar prieš susiburdami pažinojote vienas kitą?
– Pati pradžia buvo prieš dvejus metus, kai su dviem dabartiniais projekto nariais ir dideliu būriu kitų talentingų muzikantų pradėjome ieškoti savęs muzikoje. Po poros mokymosi metų suaugome, susiformavo mūsų muzikinis skonis, todėl vieni patraukė vienu, antri – kitu, treti – dar kitu keliu. O mes trise nusprendėme pasikviesti gabų gitaristą ir suburti tokį kolektyvą, koks dabar yra „Arrogantics”.
Idėjos nesikerta
– Kokia buvo pati pradžia?
– Muzikinė pradžia buvo gana lengva, nes jau turėjome idėją ir tikslą, ko norime iš šio projekto. Pasitaikė šiokių tokių kliūčių, tačiau per tuos metus sukaupta patirtis ir mūsų muzika įtikino daugelį šioje srityje dirbančių žmonių, todėl problemos buvo greitai išspręstos.
– Kai kuriems jauniems muzikantams didelis galvos skausmas – repeticijų vieta. Ar turite kur rengtis pasirodymams?
– Repetuojame nuomojamoje studijoje Klaipėdoje.
– Ar nekyla kūrybinių konfliktų? Kokie jūsų tarpusavio santykiai?
– Kūrybinių konfliktų nekyla, nes kiekvienas žinome savo užduotis ir pareigas grupėje. Be to, panašiai mąstome, tad ir mūsų idėjos nesikerta. Nė vienas net nerūkome, o tai dabar tikrai reta (šypsosi). Visi klausimai grupėje visada sprendžiami ramiu tonu ir argumentais.
Be rėmų
– Kokia jūsų muzika?
– Jei sakytume, kad mūsų muzika yra išskirtinė, tikriausiai meluotume. Pasaulis tokios muzikos tikrai jau yra girdėjęs. Vienintelis dalykas, kuriuo išsiskiriame iš kitų, – tai, jog esame labai drąsūs, jauni žmonės, nebijantys neįsisprausti į kokius nors muzikinius kūrybinius rėmus. Suprantame bet kokią muziką ir nebijome eksperimentuoti.
– Sakote, kad norite išsaugoti popkultūros savigarbos likučius. Kokia, jūsų nuomone, yra tikroji popkultūra? Ir kokia ji dabar?
– Šiais laikais visi bijo žodelio „pop”. O popkultūra daugeliui asocijuojasi su kažkokiu neigiamu dalyku, nors iš tikrųjų kiekvienas su ja kasdien susiduriame. Nuo jos neįmanoma pabėgti. Popkultūra taip pat gali būti stilinga, intelektuali, aukšto lygio. Net alternatyvioji kultūra, kuri priešinasi viskam, kas susiję su terminu „pop”, veikia pagal tas pačias popkultūros taisykles.
Mes norime parodyti, kad populiarioji muzika irgi gali skambėti stilingai. Pasaulyje daugelis žymių atlikėjų, tokių kaip Stingas, Joe Cockeris, Sealas, „Duran Duran”, jau seniai tai įrodė. Ir mūsų šalies popscenoje yra nemažai talentingų atlikėjų, todėl nereikėtų visko piešti vien tamsiomis spalvomis.
– Ar turite muzikinį išsilavinimą?
– Neskaitant Pauliaus, kuris yra profesionalus muzikantas, visi kiti, galima sakyti, – savamoksliai ir visiški diletantai šioje srityje, tačiau beveik esame susidūrę su džiazu.
– Kaip manote, ar muzikinis išsilavinimas būtinas muzikantui, ar užtenka jausti ritmą, kartkartėmis gerai intonuoti ir žinoti kelis pagrindinius gitaros akordus?
– Manau, reikalingas, jei nori būti rimtas muzikantas. Bet jei žmogus tiesiog yra laisvos meniškos sielos, savo emocijas ir mintis išreiškia muzika, žino, kaip tai daryti, ir jam to užtenka, muzikinis išsilavinimas tikrai nėra būtinas.
– Koks jūsų grupės devizas?
– Jokių taisyklių – tik muzika.
Ant viešbučio stogo
– Kokie artimiausi jūsų planai?
– Kadangi žadame įrodyti, kad ir popmuzika gali skambėti gerai, norime kuo daugiau koncertuoti. Vis dar įrašinėjame kūrinius studijoje. Tačiau dabar daugiau dėmesio skiriame „Arrogantics” pasirodymams. Šiuo metu sudarome vasaros koncertų tvarkaraštį. Džiugu, kad jis gana netrumpas.
– Kur dažniausiai koncertuojate?
– Šiuo metu pasirodome per uždarus vakarėlius, į kuriuos žmonės ateina gerai praleisti laiko arba ko nors netradiciškai atšvęsti. Pavyzdžiui, pastarasis koncertas vyko ant vieno prabangaus viešbučio stogo.
Nesistengiame iškart veržtis į masinius renginius ar televiziją vien tam, kad mus pastebėtų. Norime patikrinti savo kūrybą tarp įvairios publikos. Beveik pusę metų nerengėme pasirodymų, daug repetavome ir generavome savo muzikines idėjas, konsultavomės su žmonėmis, kuriems šis verslas pažįstamas, tad dabar klausytojams galime pateikti tikrai kokybišką produktą.