Dianą Rūtą Stankevičienę vaikai paskelbė saulėčiausia, jos pačios sūnus įteikė diplomą „už pastangas”, o išgarsino – šlepetės
„Norėjau būti labai gera mama, žmona ir menininkė, tačiau paskui supratau, kad vienam žmogui Dievas tiek daug nedavė”, – plačiai šypsosi Diana Rūta Stankevičienė. Ji prisipažįsta, kad įnikusi dirbti nepagamina valgyti ir nepalaisto gėlių. Vyras Arvydas ir du sūnūs – dvylikametis Dominykas ir aštuonerių Pijus – kartais ją, užsukusią į virtuvę, paperka pagyromis, primena, kaip skaniai ji gaminanti.
Visos mamos siuva
„Vyro darbai vaikams atrodo šventi, o mano – kur kas mažiau reikšmingi. Juk, anot jų, visos mamos siuva. Sunku rimtai vertinti – kai aš dirbu namie, regis, bet kada galiu ateiti iš gretimo kambario. Bet para tokia trumpa, tikriausiai joje jau ne 24, o tik 20 valandų. Ko nespėju dieną, turiu padaryti naktį. Man – amžina rugiapjūtė”, – linksmai atsidūsta Diana.
Jai jos darbas patinka ir valandų, kurias praleidžia palinkusi prie siuvinio ar siuvinėjimo, moteris išties neskaičiuoja. Ji kuria modelius ne tik savo nuolatinėms klientėms, bet ir scenos drabužius vaikų grupėms. Kasmet parodo bent po vieną, o kartais ir keturias ar penkias naujas kolekcijas. Su jomis dalyvauja pramoginiuose renginiuose, konkursuose.
„Mano gyvenimo ir kūrybos variklis yra vaikai. Praleidusi namie pusmetį su pirmuoju sūneliu Dominyku, pajutau didžiulį norą kurti. Anksčiau vis svarstydavau, gal esu nepakankamai gabi. Su antruoju, Pijumi, pradėjau dalyvauti vaikų renginiuose”, – sako moteris.
Pirmoji kolekcija „Kai pavasarį šalta” publikos teismui atiduota prieš vienuolika metų. Tais pačiais metais sukurta ir antroji – „Balius”. Kitais metais – „Jaunoms panelėms” ir išbandyta sėkmė versle: kuriami drabužiai salonui Vokietijoje.
Sūnaus pripažinimas
1998 – aisiais sukurtos net septynios kolekcijos ir jos rodytos Vilniaus „Madų dienose”, Nidoje „Vasaros madoje”, dalyvauta topmodelio rinkimuose Klaipėdoje, parodoje „Vaikų šalis”.
Kitais metais – kelionė į vaikų festivalį Varšuvoje, „Gintarinis podiumas” Klaipėdoje, „Muzikinis viešbutis” ir net septynios kolekcijos. Nuo 2000-ųjų pradėta dalyvauti respublikiniame vaikų konkurse „Coliukė”. Čia Dianos Rūtos Stankevičienės kolekcijai „Medžioklė” skirta pirmoji vieta, o Palangoje vykusiame konkurse „Vasaros modeliukas” kolekcija „Dryžuotas pasaulis” taip pat laimėjo. Ir taip toliau, tik apdovanojimų vis daugiau ir daugiau, o renginių geografija platesnė.
Sceninius kostiumus Diana kuria grupėms „Tu ir aš”, „Saulės vaikai”, „Linksmasis Do”, „Strykt-op”, „Linksmoji šypsena”, „Perliukas”, šokio teatrui „Gijelė”, dainininkei Jūratei Miliauskaitei ir kapitonui Flintui.
Dianos namų svetainėje, garbingoje vietoje, stovi iš stiklo pagamintas prizas, kuriame ji vaikiškai paprastai paskelbta pačia saulėčiausia Lietuvos dizainere. Iš aplanko Diana ištraukia patį vertingiausią diplomą – vyresniojo sūnaus nupieštą – kuriame įvertintos jos pastangos auklėjant vaikus. Ji neslepia, kad jai malonu nueiti į tėvų susirinkimus mokykloje.
„Apie abu savo vaikus aš girdžiu tik gerus žodžius. Tikiuosi, kad jie užaugs geri žmonės. Pati matau, kad jie nekvaili ir man nebereikia jų nuolat saugoti”, – sako Diana.
Dizainerė, didžiąją laiko dalį skirianti vaikų madai, rūpinasi ir suaugusiųjų apranga. Ji sukūrė firminį aprangos stilių restoranams „Prie Svarstyklių”, „Medžiotojų užeiga”, klubui „Combo”.
Vyras – ūkininkas
„Mano vyras – ūkininkas. Vaikai dabar su juo, kaime. Nežinau, ar pavyks visus į vieną vietą surinkti”, – nieko nežada Diana, kai tariamės dėl susitikimo laiko. Arvydas, iki tol vertęsis namų remontais, ūkininkauti pradėjo atsiėmęs 17 ha tėvų žemės. Dabar jis daug jos nuomojasi ir iš viso prižiūri 300 ha arimų. Augina grikius, ir ne bet kokius – ekologiškus.
„Vaikams ten labai patinka, jie drauge su tėvu remontuoja traktorius. Gerai, kad visą dieną praleidžia lauke. Gaila, kad dar neturime sodybos. Vyras ir vaikai glaudžiasi pas tokią močiutę. Ji jiems tarsi sava. Ten susirenka daugiau vaikų, tikra stovykla. Gal kada nors ten turėsime ir savo namus. Kol kas nebuvo iš ko, vyro mokslai daug kainavo. Jis, miesto vaikas, techninio išsilavinimo žmogus, mokėsi iš savo kartaus patyrimo. Kartais sakau, kad pagal įdėtą laiką ir investicijas jis jau turėtų būti žemės ūkio mokslų daktaras”, – pasakoja dizainerė.
Ji ant vyro, už kurio ištekėjo tebūdama dvidešimties, nepyksta, nes ir pati yra tokia – kilus idėjai, puola ją įgyvendinti, negalvodama apie kliūtis ir skrupulingai neskaičiuodama, kokios naudos iš to gali tikėtis. Tarkim, nutarė surengti šlepečių parodą prieš Kalėdas, per patį dizainerių-modeliuotojų darbymetį.
„Viduje kažkoks kirminas sėdi, noriu atrakcijų, todėl darau sau šventę. Siuvinėju šlepetes du mėnesius, vyras klausia: kas iš to bus? Sakau, kad dovanų visoms pažįstamoms moterims turėsime”, – prisimena Diana. Tąsyk jos investicija pasiteisino, o puošnios šlepetės tapo tikru atpažinimo ženklu. Dizainerė sako, kad lengva niekuomet nebuvo, dažnai būna šiek tiek sunkiau nei visuomet, bet visada yra viltis, kad išeis labai gerai.
Šiemet ji paeksperimentavo – išsinuomojo patalpas savo dizaino studijai. Kadangi daug ko neišmanė – patyrė nuostolių. Dabar vėl dirba namie, bet jau tvirtai žino, kad tai nėra gerai.
„Išeiti iš namų – būtina. Dabar jau nebenoriu dirbti iki antros valandos nakties. Anksčiau, net laukdamasi vaikų, šitaip intensyviai darbuodavausi. Tačiau vis nebuvo laiko atsitraukti ir pažiūrėti į savo darbus iš šalies. Noriu pagaliau paatostogauti daugiau nei tris dienas ir apie viską ramiai pagalvoti”, – prisipažįsta atėjus pokyčių metui Diana.
Dianą Rūtą ukmergiškiai laiko savu žmogumi ir kviečia į visas savo šventes, tačiau išties ji tik gimė Ukmergėje, o augo ir mokėsi Kaune. Baigė Juozo Naujalio vidurinę meno mokyklą, S.Žuko taikomosios dailės technikumą, įgydama rūbų modeliuotojos specialybę. Studijoms, paskatinta išmanančio žmogaus, pasirinko jau kitą – Kauno dailės akademijoje mokėsi tekstilės.
Daiva Valevičienė