Pasižvalgyti sostinės „Vartų” galerijoje paskatino nauja trijų dailininkų – Jurgos Barilaitės, Eglės Gineitytės ir Rimvydo (Ray) Bartkaus paroda
Jau šešiolika metų, kai „Vartų” galerija garsėja ne vien keičiamomis dailės parodomis, šilta dailininkų susitikimų, pabendravimų vieta, bet ir ryžtingais siekiais įtraukti lietuvių dailę į tarptautinę rinką, pasiekti pripažinimo ir ten siunčiamo meno kokybe, ir parodų parengimo stiliumi bei meno projektų plėtojimo originalumu. Tad galerijos pastebėti ir po jos globos sparnu patekusieji dailininkai, nelygu jų amžius ir patirtis, beveik visada atrandami dažnai įvairių barjerų užtvertose Europos parodų erdvėse.
Meno mugių patirtis
Kaip rodo vis didesnė dalyvavimo tarptautinėse meno mugėse patirtis, stipria konkurencija ir meno pasiūla aplipusios didžiosios Europos meno mugės ne šiaip priima panorėjusiuosius eksponuoti, bet ilgai stebi į jų dėmesio lauką pakliuvusius ir tik po to kviečia dalyvauti. Ir už nemenką mokestį. Šiemet Lietuvos dailininkams sekėsi. Kovą Vokietijoje, Karsruje tarptautinėje meno mugėje Saulius Vaitiekūnas Michaelio Schutzo galerijos kvietimu pristatė savo įspūdingą instaliaciją „Bon voyage” („Geros kelionės”). Tai vertikaliai išdėstytų senų lietuviškų ližių, kuriomis į duonkepę pašauna kepinį, laukas. Balandį dalyvauti tarptautinėje meno mugėje „Art Cologne 2007” Kelne (Vokietija) „Vartai” išsiuntė grafikes Eglę Vertelkaitę, Laisvydę Šalčiūtę, fotografus Vidmantą Ilčiuką ir Ugnių Gelgudą, tapytoją Andrių Zakarauską ir Saulių Vaitiekūną, kuris tąsyk nusivežė naujausią kūrinį „Truba” – lovos, taip svarbios žmogui ateiti į gyvenimą ir išeiti, interpretaciją. Visų menininkų darbai sulaukė gyvo kolekcininkų, meno vertintojų dėmesio, nemažai kūrinių nupirkta. Dailininkai pakviesti dalyvauti ir eksponuoti kūrybą Bazelio, Miuncheno, Atėnų galerijose.
Nebeliko ko rodyti
S.Vaitiekūno į Kelną atsivežto, bet nespėto eksponuoti kūrinio „Pokalbis Alyvų kalne” – XIX a. mišių taurės, jo paties inkrustuotos ir pažadintos švytėti, pamačiusi kataloge, iš Šveicarijos specialiai jos nusipirkti atvyko Bazelio galerijos savininkė. Po lietuvių dailininkų sėkmės Kelne į balandžio pabaigoje Vienoje vykusią meno mugę teko skubiai atsisiųsdinti naujų darbų iš Lietuvos, nes nebeliko ko rodyti. Dar buvo pakviesta dalyvauti tapytoja Eglė Ridikaitė. „Vartų” siuntos šiemet laukia Venecijoje per tradicinę tarptautinę bienalę vyksianti nauja meno mugė. Į šias muges kelius sėkmingai tiesia Vokietijoje gyvenanti galerininkė Laura Rutkutė.
Reikia prisijaukinti vaizdus
Šioje naujausioje „Vartuose” atidarytoje triguboje parodoje reikia pradžioje pasižvalgyti, pereiti per sales ir į jas sugrįžti, tada tarsi prisijaukini vaizdus, skirtingus ir savitus, sukurtus trijų autorių. J.Barilaitė – jauna, bet jau žinoma savo fantazija dailininkė, ne kartą buvusi tarptautinėse mugėse, rengusi autorines ir dalyvavusi grupinėse parodose, pakviečia į pritemdytą salę, kurioje mirguliuoja videopaveikslai. Kaip pati autorė pabrėžia, ne videofilmai, bet videopaveikslai. Juose nėra siužetų, bet ryškios potekstės, nuotaikos. Paslaptys, šnabždesiai, klausimai be atsakymų.
Salės viduryje, nedidelėje kartoninėje dėžėje, triūsia paslaptingas mažas žmogeliukas, valo, šluosto erdvę. Nuo šio personažo, kurį sako pamėgę Jurgos artimieji, ir pats jos parodos pavadinimas „Mažasis Chose”.
Tikras paveikslų vaizdas
E.Gineitytė dviejose salėse savo tapybą sugrupavo į parodą „Persikėlimai”. Dailėtyrininkės Laimos Kreivytės žodžiais, iliuzinė paveikslų ramybė pridengia nerimą. Šiaurės atšvaitai galbūt perša kelionių nostalgiją. Prislopintos spalvos, kartu kai kurių paveikslų erdvės švytėjimas. Eglė teigia, jog paveikslų tikrą vaizdą tik dabar ir pamačiusi parodoje, nes studijos dydis, apšvietimas iškreipia vaizdą. Ji pati tapo ilgai, paveikslą – kone pusmetį. Tarsi įlenda į jį, pasisukioja, kurdama ji galinti pabūti kitur, negu yra.
Vilniuje atpažįstamas
R.(Ray) Bartkus gimė Vilniuje, 1991 metais persikėlė į Niujorką. Ten pavyko išgarsėti kaip spaudoje pasirodančių iliustracijų dailininkui. Dabar daug dirba ir savarankiškai, turi savo vertintojų ir gerbėjų. Jis pats savo skaitmenine ir lambdo (ant fotografinio popieriaus lazeriu išgaunamo vaizdo) technika sukurtus paveikslus nusako kaip spaudos iliustracijų kompozicijas, kuriose nėra bendros koncepcijos, bet į jas galima žiūrėti kaip į vartomo žurnalo puslapius. Juose ne tik perteikiamos žinios, bet santykis į šias žinių konstrukcijas. Informacijų, straipsnių antraštės sukelia ant mūsų virstančio žinių srauto įspūdį. Ar mes jį priimame, ar viską suvokiame ir ar to reikia? Iliuzinės konstrukcijos, sukurtos už okeano, ir kitoje aplinkoje – Vilniuje atpažįstamos.
Neišsemiama ir nuostabu
„Vartų” galerijos vadovė Nida Rutkienė sako, kad nieko nėra maloniau, kaip parodyti ieškotų, lauktų ilgus metus menininkų kūrybą. Ir Kelno mugėje ji stebėjo, kaip santūrieji vokiečiai prie mūsų menininkų kūrinių virsdavo temperamentingais pietiečiais. N.Rutkienė pritaria minčiai, kad svarbiausias Lietuvos gamtos resursas – menas ir kultūra. Reikia jį panaudoti, nes yra neišsemiamas ir nuostabus. Jei po šių parodų pavyks parduoti paveikslų, autoriai gautas lėšas skirs Mstislavo Rostropovičiaus labdaros fondui, remiančiam talentingus vaikus ir jaunimą.