Į konkurencinę kovą su Šiaurės Amerika pakilęs Europos jūrų turizmo verslas sukėlė Baltijos uostų ambicijas užkariauti didesnę rinkos dalį
Turtingų Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių jūrų keliautojai daugelį metų Baltijos regioną tapatino su Skandinavijos ir Estijos sostinėmis bei Sankt Peterburgu – Rusijos šiaurės sostine. Tradiciniai keleiviniai maršrutai nuošalyje palikdavo daugybę mažų ir nepatogių laivybai uostų. Iki šio šimtmečio keliaujantiems kruiziniais laivais turistams, išskyrus kiek anksčiau į Klaipėdą pradėjusiems plaukti vokiečiams, Lietuva buvo tarsi nežinoma žemė.
Pasaulio kruizų organizatorių duomenimis, 2003 metais 78 proc. kruizų rinkos priklausė Šiaurės Amerikai, 18 proc. – Europai, 4 proc. – Azijai. Baltijos regionui irgi teko 4 proc. kruizų rinkos. Besikeičiantis pasaulis į turizmo pramonę įnešė permainų, kurias patiria ir Klaipėda.
Išsiplėtusi Europa įdomesnė
Žinia apie Europos Sąjungos (ES) plėtrą sudomino milijonus pasaulio gyventojų kituose žemynuose. Šiaurės Europos kruiziniai centrai – Kopenhaga ir Stokholmas – nusprendė pasinaudoti bendrijos plėtra ir 2004 metais ES regionų plėtros programai INTERREG pateikė rinkodaros projektą „Baltijos kruizai”, į kurį įtrauktas ir Klaipėdos uostas. „Baltijos kruizų” tikslas – padidinti kruizų užimamą rinkos dalį iki 8 ar 12 procentų. Skandinavų iniciatyva atitiko tuomečius Klaipėdos uosto, pastačiusio naują kruizinių laivų terminalą, poreikius ir siekius.
Iš ES fondų gauta 75 proc. subsidija trejiems metams dalyvio mokesčiui, kurį uostai moka, kad galėtų dalyvauti projekte. Narystė „Baltijos kruizuose” per metus vienam uostui atsieina 35 tūkst. litų. Ši subsidija suteikė galimybę įgyvendinti įvaizdžio programą: sukurti prekių ženklą, filmą apie uostų patrauklumą, rengti verslo konferencijas, pristatyti žymiausiose verslo parodose, atidaryti interneto svetainę.
Iš pradžių projektas vienijo 10 uostų. Dabar ženklas „Baltijos kruizai” apima 28 įvairaus dydžio Baltijos baseino miestus.
„Baltijos uostai vėl yra pateikę paraišką gauti ES finansinę paramą. Projektą nuspręsta tęsti, net jei bendrija neskirtų subsidijos. Nutarta, kad uostų įvaizdį verta stiprinti, tik kitu lygiu – skleidžiant informaciją kelionių agentūroms, betarpiškai bendraujančioms su vartotoju”, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Lina Gudelionytė-Gylienė.
Konkuruoja infrastruktūra
Pernai pasaulyje kruiziniais laivais keliavo 12 mln. turistų. Nors iš anksto buvo prognozuota 10-12 proc. rinkos plėtra, „Baltijos kruizų” populiarumas, pasak L.Gudelionytės-Gylienės, kilo sparčiausiai ir pasiekė 30 proc. prieaugį. Klaipėdos uoste keleivių padaugėjo 9 proc. – iki 25 tūkstančių.
Manoma, kad panašios turizmo tendencijos išsilaikys ir šiais metais. Siekiant, kad uostai ateityje didėtų, kruizinių linijų operatoriai nurodė atsižvelgti į kruizinės laivybos organizatorių keliamas infrastruktūros patogumo keleiviams sąlygas. Naujas sąlygas diktuoja kintantis laivų dydis. Mat į laivą sutalpinant tūkstančius turistų atsiranda galimybė piginti keliones. Taip griaunamas per daugybę metų sukurtas kruizinių kelionių įvaizdis, kad tai – turtingųjų pramoga.
„Prognozuojama, kad jei uostai neinvestuos į infrastruktūrą, iki 2012 metų laivų įplaukimo į uostus dažnumas sumažės 54 procentais. Bus pastatyta 50 naujų laivų, tarp jų 12 ilgesnių nei 335 metrai. Jiems reikės didelių uostų. Į Klaipėdą užsukantis pats didžiausias laivas „Constellation” yra 290 metrų, todėl jau dabar mūsų uostas atrodo neprastai. Kai bus pastatytas naujas keleivių terminalas, yra vilčių, kad galėsime priimti ir naujausius laivus”, – optimistiškai kalbėjo L.Gudelionytė-Gylienė.