Apie pusę milijono litų nuostolių turinčios valstybės įmonės „Dzūkijos šilas” vadovai gauna vos ne ministrų atlyginimus. Į darbuotojų skundus dėl galimo neūkiškumo, valstybės lėšų švaistymo, darbo drausmės nepaisymo įmonės steigėja Ūkio ministerija linkusi reaguoti kaip į nepagrįstus kaltinimus.
Valstybės įmonė „Dzūkijos šilas” įsikūrusi Varėnos pakraštyje, pušynų apsuptoje, gelžbetonio tvora aptvertoje teritorijoje. Dar sovietmečiu pastatytuose didžiausiuose Lietuvoje sandėliuose saugoti valstybės rezervo materialiniai ištekliai. Atkūrus nepriklausomybę sandėliai išlaikė ankstesnes funkcijas – įmonė buvo įtraukta į strateginių objektų, turinčių reikšmės nacionaliniam saugumui, sąrašą. Jos išlaikymas gulė ant valstybės pečių.
Pagal nustatytą tvarką kasmet dalis atsargų buvo parduodamos kaip praradusios svarbą jų nepapildant. Įmonės pajamos už valstybės rezervo išteklių saugojimą smuko nuo 1,645 mln. litų 2003 metais iki 0,283 mln. litų pernai.
Sumažėjus atsargų praėjusią vasarą „Dzūkijos šilas” buvo išbrauktas iš strateginių objektų sąrašo. Pakito ir įmonės finansavimas. Ji buvo priversta ieškoti papildomų komercinių pajamų – teikti sandėliavimo ir kitas paslaugas. Tačiau tai daryti ne itin sekėsi, nuostoliai vis didėjo. Šiuo metu jie siekia apie pusę milijono litų.
Nesėkmių priežastys
Dėl nesėkmių, neveiklumo ir esą valstybės lėšų švaistymo buvę įmonės darbuotojai kaltina „Dzūkijos šilo” vadovą Vidą Baublį. Rajono socialdemokratų primininkas pradėjo vadovauti įmonei prieš pustrečių metų. Į „Dzūkijos šilą” V.Baublys atėjo iš Varėnos komunalinio ūkio, ten ėjo bendrovės direktoriaus pareigas. Dar anksčiau jis vadovavo Varėnos rajono paštui.
„Apie numatomus įmonės finansavimo pokyčius administracija seniai žinojo, tačiau tam nebuvo pasirengta. Vadovas V.Baublys ne itin stengėsi ieškoti papildomų pajamų, nesugebėjo užtikrinti buvusio jų lygio iš kitos veiklos. Juk sandėliavimo verslas kitur Lietuvoje sekasi neblogai. Buvusi pelninga įmonė mūsų akyse griuvo, artėjo prie bankroto”, – LŽ pasakojo darbuotojai.
„Dzūkijos šilo” direktorius V.Baublys taip pat pripažino, kad situacija negera. Kaip visų nesėkmių priežastį jis įvardijo įmonės statuso pakeitimą, mat išbraukus ją iš strateginių objektų sąrašo buvo visiškai nutrauktas valstybės išlaikymas. „Kas bus toliau, nežinau”, – liūdnai apie „Dzūkijos šilo” perspektyvas svarstė direktorius. Tiesa, vėliau susigriebė ir pareiškė tikįs, kad per metus pasiseks išbristi iš balos: esą atsiras naujų klientų, bus imtasi papildomų darbų.
V.Baublys teigė, jog iki šiol buvo nelengva rasti klientų dėl objektyvių priežasčių. „Padarėme viską, ką galėjome. Ne vienus metus dėjome skelbimus į rajono ir šalies laikraščius, bet klientų neatsirado. Mūsų sandėlių plotai labai dideli – daugiau kaip 30 tūkst. kvadratinių metrų, geografiniu požiūriu esame nepatogioje vietoje, Lietuvos pakraštyje. Tai ne Vilnius ar Kaunas. Nors susimokame atlyginimus, mokesčius, mus smaugia atsiskaitymai už amortizaciją”, – LŽ dėstė jis.
Išmesti į gatvę
Susiklosčius tokiai situacijai teko atleisti nemažai darbuotojų. 2004 metų pabaigoje įmonėje dar dirbo 57, pernai – 26, nuo šių metų balandžio čia turėjo likti 14 žmonių.
Tačiau darbą praradę varėniškiai įsitikinę, kad bandant spręsti įmonės problemas nueita lengviausiu keliu – sumažinta darbo vietų, į gatvę išvaryta dešimtys žmonių. Anot jų, vien nuo šių metų balandžio 1 dienos atleista 13 darbuotojų, o daugelio likusiųjų atlyginimai labai sumažinti. Užtat palikti dirbti net 6 administracijos atstovai – beveik tiek pat, kiek darbininkų.
Atleistiesiems ypač apmaudu dėl to, jog paprasti darbuotojai prarado pragyvenimo šaltinį, o įmonės vadovų atlyginimai esą liko nepagrįstai dideli. Žmonės kalba, kad direktoriui, nors darbo apimtis visiškai sumažėjusi, o veiklos rezultatai prasti, mokama beveik 8 tūkst. litų, direktoriaus pavaduotojui ir vos specialųjį vidurinį išsilavinimą turinčiai vyriausiajai buhalterei – maždaug 6 tūkst. litų alga. „Ar ne rojaus kampelis valstybės sąskaita – išpūsta vadovaujančiųjų komanda ir kone ministrų atlyginimai? Varėnoje nėra kitos įmonės, nors ir intensyviau dirbančios, kurioje būtų mokami bent panašūs atlyginimai”, – sakė buvę „Dzūkijos šilo” darbuotojai. Jų alga įmonėje siekė 800-900 litų „į rankas”.
LŽ pasidomėjus „ministriškais” vadovų atlyginimais „Dzūkijos šilo” direktorius patikino, kad jo darbo užmokestis, pertvarkius įmonės veiklą, sumažėjo pusantro tūkstančio litų ir dabar sudaro 3700 litų. Taip atsitiko dėl tarnybinio atlyginimo priedo sumažinimo nuo 55 proc. iki 10 procentų. Kalbėti apie kitų vadovų algas V.Baublys atsisakė.
„Dzūkijos šilo” steigėjos Ūkio ministerijos atstovų minėta padėtis visiškai neglumina. „Komercinių pajamų užtikrinimas įmonei išlaikyti yra be galo svarbus, ir vadovai asmeniškai atsakingi už šią veiklą. Todėl negalima nuvertinti jų pastangų garantuojant įmonės gyvavimą ir plėtrą”, – LŽ sakė Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius.
Įžvelgia piktnaudžiavimą
Tačiau įmonėje dirbusius žmones stebino ne tik neadekvatūs vadovų atlyginimai. Pasak jų, „Dzūkijos šilo” direktorius V.Baublys ir jo pavaduotojas Jonas Juknevičius tarnybiniais lengvaisiais automobiliais dažnai naudojosi ir naudojasi asmeninėms reikmėms. Kai 2004 metais buvo nupirktas „Mercedes-Benz”, prie jo vairo sėdo direktoriaus pavaduotojas. Buvę darbuotojai teigė, jog tai jau ketvirtas automobilis, pirktas įmonės reikmėms. „Toks mašinų parkas nedidelei įmonei nebūtinas. Jo eksploatavimo išlaidos kasmet gerokai patuština valstybės kišenę. Apie kokius nors šių išlaidų ribojimus neteko girdėti, vadovybė nusprendė verčiau pataupyti paprastų darbuotojų sąskaita”, – apgailestavo jie.
Darbo netekę žmonės įsitikinę, kad įmonės vadovai galėjo rasti ir kitų būdų, kaip sumažinti ūkinės veiklos sąnaudas, tačiau nesistengė jų ieškoti. Kai kas mano, jog buvo galima apkarpyti šildymo išlaidas, kurios kasmet siekia apie 100 tūkst. litų, pamąstyti apie šilumos ūkio pertvarkymą. Darbuotojų teigimu, daugelis Varėnos įmonių turi vietos katilines ir jaučia ekonominę naudą palyginti su centralizuotu šilumos tiekimu.
Kaip dar vieną galimo valstybės lėšų švaistymo pavyzdį „Dzūkijos šile” žmonės nurodė tai, kad įmonėje, naudojant jos medžiagas ir energijos išteklius, pašaliniams asmenims nemokamai buvo gaminami įvairūs medžio, metalo ir kiti dirbiniai.
Darbuotojams taip pat kėlė abejonių vadovo sprendimas diegti įmonėje integruotą kokybės ir aplinkos apsaugos valdymo sistemą, nors pats iš anksto žinojo, jog čia nebus sandėliuojamos valstybės materialinių išteklių atsargos. Todėl esą nebuvo jokio reikalo eikvoti valstybės lėšų sistemai, kainavusiai didelius pinigus. Įmonės veiklos auditas atliekamas kasmet, bet jis, pašnekovų įsitikinimu, tėra formalus.
Švaistymu nevadino
Kai pasiteiravome „Dzūkijos šilo” direktoriaus, ar nėra galimybės taupyti lėšų, pavyzdžiui, pertvarkant šildymo sistemą, išgirdome, kad prieš porą metų atlikta įmonės veiklos studija parodė, jog statyti atskiros katilinės neapsimoka.
V.Baublys neatsakė, ar nedaug darbuotojų turinčiai įmonei reikia tiek automobilių, tik paaiškino, kad jie įsigyti dar tuomet, kai čia dirbo 60 žmonių. Neūkiškumo ir valstybės lėšų švaistymo neįžvelgė ir Ūkio ministerijos sekretorius A.Dainius. Dar daugiau – jas visiškai pateisino. „Turimi trys automobiliai reikalingi įmonės komercinei veiklai. Kitiems tikslams jie nenaudojami”, – įsitikinęs A.Dainius. Pasak jo, 2000 metų laidos mersedesas 2004-aisiais buvo pirktas iš įmonės pajamų už komercinę veiklą. Šis automobilis kainavo maždaug 30 tūkst. litų.
Anot Ūkio ministerijos sekretoriaus, „statinių, pastatų ir technikos eksploatacijos išlaidos yra neišvengiamos, nebent būtų priimtas sprendimas likviduoti visą įmonę ir sunaikinti jos turtą”. Be to, įmonės ūkinės veiklos sąnaudos esą mažinamos kiekvienais metais. Šildymo sistemos modernizavimo galimybės taip pat svarstytos, tačiau prieita prie išvados, kad reikalingos investicijos neatsipirktų.
A.Dainius teisino ir sprendimą diegti integruotą kokybės ir aplinkos apsaugos sistemą. „Siūlant saugojimo paslaugas potencialiems klientams ši sistema – viena būtinų sąlygų. „Dzūkijos šilo” sertifikavimas buvo numatytas veiklos strategijoje, patvirtintoje 2004 metų rugsėjo 13 dieną ūkio ministro įsakymu. Vėliau atliekant kitus pertvarkymus įmonėje ir stingant lėšų tie darbai buvo atidėti”, – aiškino ministerijos sekretorius.
Viskas teisėta?
„Dzūkijos šilo” darbuotojai guodėsi ne kartą žodžiu kreipęsi į Ūkio ministeriją, informavę apie, jų nuomone, nepatenkinamą padėtį įmonėje, tačiau nei ankstesnių, nei dabartinio ministro Vytauto Navicko reakcijos nesulaukę, nurodymų išnagrinėti padėtį vietoje nebuvo duota. Pastarąjį kartą žmonės informavo Ūkio ministerijos valdininkus apie naujausias – pavasarines – įmonės vadovo „išdaigas”. Varėnoje esą ne paslaptis, kad V.Baublys ir jo pavaduotojas J.Juknevičius turi vieną gerai žinomą silpnybę. Dėl direktoriaus pravaikštų, kai jis, darbuotojų teigimu, tris dienas nepasirodė darbe, buvo pranešta ne tik Ūkio ministerijai, bet ir Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui, bet šių institucijų tai nesudomino. „Žinoma, tabeliuose viskas gerai, atlyginimas paimtas už visas darbo dienas”, – sakė LŽ pašnekovai.
Atsakingų asmenų nesudomino ir tai, kad V.Baublys, Lietuvos socialdemokratų partijos Varėnos rajono skyriaus pirmininkas, per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus agitacijai ir vojažams pas rinkėjus skyrė ir darbo laiko. Tai esą patvirtina skelbimai rajono laikraštyje „Merkio kraštas”.
Ūkio ministerija ir vėl rami. Anot A.Dainiaus, pastaruoju metu darbuotojų skundų negauta, nors anksčiau nusiskundimų, pageidavimų ar siūlymų dėl tolesnės įmonės veiklos būta. „Juos patikrinus paprastai paaiškėja, jog dauguma pretenzijų būna nepagrįstos ar sąmoningai iškreipiama situacija”, – kalbėjo ministerijos sekretorius.
Nėra dėl ko stebėtis
„Visai nesistebime, kad absoliutus nebaudžiamumas ir lėšų švaistymas valstybinėje įmonėje toliau klesti, o arti pensinio amžiaus esantys administracijos vadovai ramiai lūkuriuoja „užtarnauto poilsio”, – taip apibendrino situaciją į LŽ kreipęsi buvę įmonės darbuotojai.