Premjero pavedimu sudarytos darbo grupės, tiriančios žydų kapinių Vilniaus centre mįslę, vadovas Gintaras Sodeika užsimena apie žemėlapių, nurodančių buvusią žydų kapinių vietą, galimą klastojimą.
„Lietuvos istorijos instituto pateiktas žemėlapis savyje turi du mastelius, kurie iškreipia vaizdą – kai žemėlapyje yra sukombinuoti du masteliai vienoje vietoje, toks dokumentas primena klastotę”, – BNS aiškino kultūros viceministras G.Sodeika.
Tačiau jis pažymi, kad tai dar negalutinė premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu sudarytos ekspertų darbo grupės išvada. Kitą savaitę į Lietuvą atvyksta užsienio ekspertai, kurie pagal Vyriausybės darbo grupės surinktą medžiagą, tikimasi, nustatys tikslią žydų kapinių buvimo vietą.
Ginčai dėl to, kurioje vietoje veikė praėjusio amžiaus viduryje uždarytos žydų kapinės, tęsiasi nuo 2005 metų kuomet grupė JAV žydų bendruomenės atstovų pasipiktino, anot jų, buvusių žydų kapinių vietoje Vilniaus centre vykstančiomis statybomis.
Komercinį ir brangių apartamentų pastatą Neries krantinėje statantys verslininkai teigia, kad pastatas dygsta ne buvusių žydų kapinių teritorijoje. Žiniasklaidai jie yra pateikę 2005 metais sostinės savivaldybės ir Vilniaus apskrities administracijos patvirtintą schemą, kuri pagrindžia jų teiginius. Pasak verslininkų, sovietų valdžios 1949 – 1950 metais išardytos kapinės buvo dabartinių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje.
Tačiau Lietuvos istorijos instituto specialistai, 2007 žiemą pateikę naują žemėlapį, kurį G.Sodeika įtaria esant suklastotą, sako, kad teritorija, kurioje šiuo metu vyksta statybos, galėjo patekti į žydų kapines. Lietuvos istorijos instituto darbuotojas archeologas Gediminas Vaitkevičius BNS aiškino, kad tik nekompetentingi vertintojai instituto žemėlapius gali pavadinti klastotėmis.
„Ten iš tikrųjų yra skirtingi masteliai, tai yra įprastinė praktika. Turi būti nė kiek neiškraipyta faksimilė uždėta – joje patys žydai ar popierių taupę, ar ką, yra padarę du skirtingus mastelius. Pagal darbo su istoriniais dokumentais metodiką, kad būtų matyti iš kokio dokumento yra daroma, kad niekas nebūtų falsifikuojama, niekas nebūtų užapvalinama, yra dedama faksimilė, mes taip ir įdėjome. O kad nemoka kas žemėlapių skaityti, tai pats kvailas”, – tikino G.Vaitkevičius.
Jis aiškino, kad be faksimilės darbas būtų nevertingas, nes tokio dokumento negalima patikrinti.