Ikimokyklinės įstaigos, norėdamos sutaupyti pinigų, priverstos vaikus išsiuntinėti po kitus darželius ir sukelti tėvams daug nepatogumų
Vasarą ikimokyklinių įstaigų darbo ritmas kitoks nei įprasta: tėvams atostogaujant jose vaikų gerokai sumažėja. Pedagogams tenka pasukti galvas, kaip paskirstyti vaikus, kad grupės nebūtų tuščios, o norintieji neprarastų galimybės savo atžalų ir toliau palikti auklėtojų globai. Daugelis grupių sujungiamos arba mažiesiems laikinai tenka ieškoti prieglobsčio kituose darželiuose. Dėl to nemažai vaikų patiria stresą.
Atostogos darželiuose – trys mėnesiai
Šilainiuose esančio „Vėrinėlio” lopšelio-darželio kieme savo globojamus lopšelinukus „ganiusi” auklėtoja Rasa Bajarkevičienė stengėsi, jog mažieji nekeptų kaitrioje saulėje – buvo juos susisodinusi po svyrančiu gluosniu. „Dabar mano grupėje tik 10 vaikų, o įprastu sezono metu lanko daug daugiau, – pasakojo auklėtoja. – Visą praėjusį mėnesį su maniškiais bendravo ir penki „Gintarėlio” darželio vaikai. Iš pradžių jie adaptavosi sunkiai, paskui priprato”. Jauna pedagogė sakė, jog jauni tėvai, jei patys vasarą neatostogauja, seneliams ar kitiems artimiesiems lopšelinukų paprastai nepatiki – juos dažniausiai atveda į darželį.
Miesto Tarybos sprendimu, atostogų metas daželiuose – nuo birželio iki rugsėjo. Tada vaikai, pageidaujant tėvams, irgi gali pailsėti kartu su jais ir už darželį mokėti nereikia. Jei tėvai atostogauti nusprendė, tarkim, rugsėjį ar dar vėliau, nuo šio mokesčio irgi atleidžiami. Tačiau jei mama tada ar dar vėliau nori palikti savo atžalą pas senelius ar kitus artimuosius, mokestis – privalomas. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Tomos Lileikienės teigimu, už darželį sezono metu nereikia mokėti tik tada, kai vaikai serga arba tėvai dėl socialinės padėties turi lengvatų.
„Gintarėlio” ir „Žingsnelio” darželių auklėtiniai „Vėrinėlyje” buvo radę prieglobstį visą liepą. Pasak „Vėrinėlio” darželio direktorės Zitos Jurgelevičienės, įprastai įstaigą lanko 200 vaikų, o vasarą patalpos ištuštėja. Tad ir buvo nutarta priglausti kaimyninių darželių vaikus, kurie dabar vėl sugrįžo pas savo auklėtojas. Vakar „Vėrinėlio” pedagogių globoje buvo tik 62 mažieji, visi saviškiai. Auklėtoja Rozita Vedrickienė, susisodinusi pulkelį vaikų, sekė pasaką jungtinei keturių grupių vaikų „komandai”.
Darželiuose siautėja paaugliai
„Vėrinėlio” darželio pedagogės pasakojo, jog karštą vasaros dieną mažiesiems ypač smagu pažaisti medžių paunksnėje. „Žalumos mūsų kieme užtenka, bet jei būtų užaugę visi medžiai, kuriuos pasodinome, oštų graži giraitė, – sakė Z.Jurgelevičienė. – Deja, juos išlaužė aplinkinių namų gyventojai”.
Nedraugiškų kaimynų piktybiškumu piktinosi ir „Gintarėlio” lopšelio-darželio laikinoji direktorė Marija Visockienė. Apmaudu, sakė ji, jog ypač pamėgę darželio teritoriją paaugliai – jie čia rūko, geria alų, gliaudo saulėgrąžas, palieka daug šiukšlių. Kiekvieną rytą darželio kiemsargė jų išneša kelis maišus. Ir mums besilankant darželyje teko matyti, kaip po erdvų, gražiai apželdintą kiemą dviračiais zujo keli paaugliai. Sudrausti pedagogės jie išvažiuodami ant tako švystelėjo cigarečių nuorūkas. Neseniai suremontuotos pavėsinės ir suolai vėl praranda išvaizdą – dažniausiai „darbuojasi” atostogaujantys ir dykinėjantys moksleiviai. Juolab kad norint patekti į darželio teritoriją didelių pastangų nereikia : čia net vartų nėra.
„Gintarėlio” darželis visą liepą nedirbo. „Tai suderinome su tėvais, jie sutiko laikinai leisti vaikus į „Vėrinėlį”, – pasakojo M.Visockienė. – Norėjome šiek tiek sutaupyti lėšų už vandenį, elektrą. Per atostogas suremontavome virtuvę, susitvarkėme kitas patalpas”.
Į „Dobilėlį” pateks ne visi
Po mėnesio pertraukos savo mažuosius tėvai atvedė ir į „Dobilėlio” lopšelį-darželį. Šio darželio auklėtinio Ugniaus mama guodėsi, jog jai teko savo sūnų leisti į ikimokyklinę įstaigą Senamiestyje. „Buvo nepatogu, vaikas sunkiai priprato prie naujos auklėtojos ir aplinkos, – pasakojo moteris. – Kitos išeities neturėjau, privalėjau sutikti su visom sąlygom”. Kitos mamos pasakojo leidusios savo mažuosius į „Giliuko” ir „Bitutės”darželius, kurie nuo Panerių gatvėje esančio „Dobilėlio” irgi gana toli.
Pasak „Dobilėlio” lopšelio-darželio direktorės Ilonos Sliesarčiukienės, visi vaikai vėl sugrįžo į savąjį darželį. Ne iš gero gyvenimo esą teko jiems taip liepą „migruoti”. Iš dalies ūkiškai savarankiška tapusiai įstaigai pinigai labai reikalingi. Pernai per atostogų mėnesį sutaupyta 6 tūkst. litų, panašios ekonomijos tikimasi ir šiemet. „Išdažėme kelių patalpų grindis, baigiam įrengti metodinį kabinetą, – vardijo direktorė. – Tačiau 40 metų gyvuojančiai įstaigai nėra už ką kapitaliai suremontuoti stogą, išdažyti fasadą. Kita vertus, dažymo darbai bus perniek, nes nėra lietvamzdžių, nuotekų angos neapskardintos. Virtuvėje jau daug metų neveikia ventiliacija”.
Direktorės teigimu, iš 120 auklėtinių dabar įstaigą lanko 40-45. Daugiausiai vaikų, kaip nekeista, pedagogės buvo sulaukusios birželį. Dažniausiai po atostogų darželiai pradeda pilnėti apie rugpjūčio vidurį. Socialinės atskirties šeimos, kurių ” Dobilėlio” tėvų bendruomenėje yra 12-13, beveik neatostogauja – jų vaikai darželį lanko visus metus. „Norintiesiems patekti į mūsų darželį eilėje teks laukti dvejus metus, – pasakojo I.Sliesarčiukienė. – Šį rugsėjį daugelį tėvų, kurių vaikai pas mus nepateks, teks nuvilti”.
Aldona Kibirkštienė