Pusvalandis tarp gyvenimo ir mirties

Vakar po pietų viename Marvelės gatvės medinuke sukrečiančiomis aplinkybėmis į šį pasaulį atėjo mažylė. Dvidešimt penkerių metų Algima Blaževičiūtė vos tik gimusį kūdikį jau buvo įgrūdusį į maišą, nepalikdama jam jokių šansų išgyventi. Tačiau, laimė, naujagimę pavyko išgelbėti.

Medikus iškvietė kaimynė

Apie pusę trijų dienos Greitosios medicinos pagalbos stočiai buvo pranešta, kad reikia pagalbos kraujuojančiai nėščiai moteriai. Medikus savo kaimynei kvietė Marvelės gatvės gyventoja, tris vaikus auginanti Sonata Ramašauskaitė.

„Pas mane pagalbos atbėgo Algimos ketverių metų sūnų, kol ši darbe, prižiūrinti jos pusbrolio draugė, – pasakojo „Kauno dienai” S.Ramašauskaitė. – Ji teigė, kad grįžusi iš darbo, Algima ėmė skųstis pilvo skausmais. Įtikinėjo, neva tai nuo suvalgytų obuolių. Melavo, kaip paaiškėjo, ji ir mums: neigė esanti nėščia, teigė, kad turi problemų dėl kepenų – šios labai ištinusios”.

Pašnekovės duomenimis, maždaug po pusvalandžio Algima paprašė pusbrolio bei draugės išeiti. Neva ji nori apsiprausti. Moteris jau buvo pradėjusi kraujuoti.

Iškvietus pagalbon medikus, susidurta su nenumatyta kliūtimi. Kad ir kiek kaimynai bei medikai beldėsi į Algimos duris, niekas jų neatidarė.

Nuspręsta lipti namo vidun per langą. Tai padarė pusbrolis, atidaręs iš vidaus užrakintas duris.

Nuo to, ką išvydo patekusieji namo vidun, pašiurpo.

„Dirbu medike jau trisdešimt dvejus metus, tačiau tokio atvejo nepamenu”, – prisipažino ir Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja terapeutė Liudmila Franckevičienė, vakar turėjusi atlikti ne tik medikės, bet ir tardytojos funkcijas.

Svarbi kiekviena minutė

Pasak S.Ramašauskaitės, kambariuose telkšojo kraujo klanai. Pati Algima gulėjo leisgyvė lovoje, tokioje pačioje kruvinoje patalynėje.

„Kur vaikas?” – toks buvo pirmasis supratusiųjų, kas atsitiko, kol jie negalėjo patekti į namą, klausimas. Įtarimus patvirtino ir viename iš kambarių aptiktas dubuo su vandeniu ir kruvini skudurai ant žemės šalia jo.

Iš pradžių gimdyvė kažką murmėjo apie krosnį. „Pamaniau, kad ji spėjo vaikelį sudeginti, – „Kauno dienai” pasakojo greitosios pagalbos gydytoja L.Franckevičienė. – Tačiau, laimė, krosnyje aptikti tik kruvini skudurai”.

Medikės teigimu, ir ji, ir pagalbą iškvietusi kaimynė buvo priverstos apie dvidešimt minučių kvosti gimdyvę, kur vaikas. „Tokioje įtemptoje situacijoje dar nebuvo tekę būti: mano pareiga buvo gelbėti ką tik pagimdžiusią smarkiai nukraujavusią moterį, tačiau kiekviena minutė galėjo būti svarbi ir nežinia kur esančio naujagimio gyvybei”, – prisimena medikė.

Liko gyva per stebuklą

Galų gale gimdyvė, kuriai skubiai pastatyta lašinė, kaimynei užsiminė, kad vaiką uždusinusi ir paslėpusi lovos patalynės dėžėje. Beveik tą pačią akimirką lyg iš po žemių pasigirdo verksmas.

Atidarius patalynės dėžę, verksmas aidėjo iš po susukto čiužinio. Juo buvo prispausta stora antklodė, į kurią buvo susuktas stiprus „baloninis”, anot liudytojų, maišas. Į jį aklinai buvo susuktas naujagimis. Jokių šansų išgyventi gimdyvė jam nebuvo palikusi.

Išvyniojus gyvąjį ryšulį, paaiškėjo, kad tai mergaitė. Sugrąžintą pasaulio šviesą ji pasitiko smarkiu verkimu.

„Tiesiog stebuklas, kad mažylė liko gyva, – įsitikinusi rastą kūdikį išvyniojusi L.Franckevičienė. – Matyt, Dievas norėjo, kad ji gyventų”. Nuo to momento, kai naujagimė išvydo šį pasaulį, iki jos, pasmerktos myriop, suradimo, prabėgo maždaug pusvalandis.

Viskas apsivertė per kelerius metus

Ir naujagimė, ir gimdyvė nuvežtos į Kauno medicinos universiteto klinikas. Pakeliui, greitosios automobilyje, dėl viso pikto mažylei duota deguonies.

Klinikų medikai, apžiūrėję mergaitę, konstatavo, kad ji – be jokių patologijų ir visiškai išnešiota (apie septynių aštuonių mėnesių).

Konstatuojant, kad nei mažylės, nei gimdyvės gyvybei pavojus negresia, abi paguldytos į Klinikas.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ar šį įvykį traktuoti kaip bandymą nužudyti, praėjus kelioms valandoms po pranešimo apie jį, dar buvo neapsispręsta. Operatyvinė grupė tebedirbo įvykio vietoje.

Aleksoto policijos nuovados, kurios teritorijoje gyveno A.Blaževičiūtė, pareigūnai vakar „Kauno dienai” teigė, kad iki šiol ši moteris į jų akiratį nebuvo patekusi.

Nebuvo iki šiol ketverių metų sūnų auginanti A.Blaževičiūtė ir Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų sąraše. Tačiau šios tarnybos inspektoriams buvo tekę su ja susidurti prieš ketverius metus.

2001-ųjų sausį A.Blaževičiūtė pati kreipėsi į tarnybą pagalbos. Ji teigė, kad po mamos mirties sunku išlaikyti tris jaunesnius brolius bei sesutes, nes tėvas geria. Tada tarnyba kuo galėjo, tuo šiai šeimai padėjo.

Darbdaviai klastą suprato per vėlai

Nieko blogo apie kasininke-pardavėja dirbusią A.Blaževičiūtę negalėjo pasakyti ir prekybos centro „IKI Lituanika” administracija.

Per tuos tris mėnesius, kai ji buvo įdarbinta atėjusi pagal skelbimą laikraštyje, A.Blaževičiūtė nė karto nepažeidė darbo drausmės.

Kad ji gali būti nėščia, administracijai kilo įtarimas jau priimant A.Blaževičiūtę į darbą. Tačiau tada nuo įtarimų ji išsisuko: neva esanti tokio sudėjimo.

Vis labiau kylant įtarimui, jog tai – akivaizdus melas, A.Blaževičiūtė pagaliau prisipažino esanti nėščia. Teigė, kad turi išeiti motinystės atostogų rugpjūčio pabaigoje.

Sekmadienį ji dar dirbo. Turėjo ateiti į darbą ir vakar po pietų, o iš ryto buvo atėjusi į visoms „IKI Lituanika” pardavėjoms-kasininkėms privalomus kursus, rengiantis keisti kasų įrangą.

Šio Marvelę sukrėtusio kriminalo metu A.Blaževičiūtės ketverių metų sūnelis žaidė kieme. Pamatęs neštuvais iš namų išnešamą mamą bei nežinia iš kur atsiradusią sesutę, mažylis labai išsigando.

Greta Čižinauskaitė