Atėnuose vykusiose Eurolygos finalo ketverto varžybose Lietuvos komandos nedalyvavo, tačiau lietuviškų akcentų Graikijos sostinėje buvo išties nemažai. Didžiausias jų – pergalę Eurolygoje Atėnų „Panathinaikos” komandai lėmęs Ramūnas Šiškauskas.
Atėnai pirmąjį gegužės savaitgalį tapo Europos krepšinio centru. Dešimtis krepšinio žvaigždžių, šimtus žurnalistų, agentų ir skautų į Graikijos sostinę sutraukė Eurolygos finalo ketverto varžybos. Pagrindinėse varžybose nebuvo komandų iš Lietuvos, tačiau lietuviams dėmesio Atėnuose nestigo.
Kur ta Lietuva?
Jei Atėnų gatvėje vietos gyventojams prasitardavau esąs iš Lietuvos, jie dar kelis kartus prašydavo pakartoti šalies pavadinimą, tačiau vis tiek likdavo sutrikę. Kai kuriems Graikijos gyventojams Lietuva atrodė tokia tolima, kad jie net nežinojo, jog tai Europos Sąjungos valstybė.
Tačiau jei savo gimtinės pavadinimą pasakydavau krepšinio varžybas stebinčiam žurnalistui ar skautui, jis išsyk perklausdavo: iš Kauno ar iš Vilniaus esu? Kurią iš dviejų didžiųjų komandų palaikau?
Krepšinio pasaulyje žodis Lietuva yra magiškas. Ją ne tik visi žino, bet ir į tave pradeda žvelgti su pagarba, jei esi kilęs iš Lietuvos. Skautas iš Kalifornijos lengvai galėjo išvardyti bent kelis JAV studentų lygoje rungtyniaujančius lietuvius, baskų žurnalistai vieną po kito prisiminė legendines devintojo dešimtmečio „Žalgirio” žvaigždes, talentų medžiotojai nesiliovė stebėtis jaunimo komandų pergalėmis.
Jaunimas lenkia vyrus
„Keista, kad jūsų vyrų komandos nelaimi didesnių pergalių, tačiau jaunimas visada būna tarp stipriausiųjų”, – stebėdamas, kaip „Žalgirio” jaunimo komanda triuškina Zagrebo „Cibonos” bendraamžius, konstatavo vieno JAV interneto tinklalapio žurnalistas.
Vos 10 krepšininkų į Atėnus atsivežę „Žalgirio” jaunimo ekipos treneriai Rimvydas Samulėnas ir Arūnas Visockas užkėlė jaunuosius Kauno krepšininkus į Eurolygos jaunimo turnyro viršūnę. Kauniečiai visą turnyrą buvo akivaizdžiai pranašesni už varžovus ir tik finalo rungtynių ketvirtame kėlinyje privertė pasinervinti savo trenerius. Nors ir dramatiškai, tačiau išplėšę pergalę jie po trejų metų pertraukos laimėjo Eurolygos jaunimo turnyrą.
Lietuvės šoko sirtakį
Kauno klubo triumfą stebėjo ir 10 simpatingų merginų iš Lietuvos. Aplinkinių dėmesį traukusios lietuvaitės – „Žalgirio” šokėjos, pasirinktos kaip oficiali šių metų finalo ketverto šokėjų komanda.
Per pusfinalio ir finalo rungtynes jos šoko ne tik pagal sirtakį ar „Queen”, tačiau ir pagal lietuvišką muziką. OAKA arenoje skambėjo Marijono Mikutavičiaus, grupės SEL ir tradicinė lietuviška muzika. Iš pradžių nustebę, vėliau graikai šiltai priimdavo lietuvaičių pasirodymus.
Tiesa, tikrieji „Panathinaikos” aistruoliai per minutės pertraukėles kartais sukeldavo tokį triukšmą, kad muzikos beveik nesigirdėdavo.
R.Šiškauskas – svarbiausias
Ryškiausia lietuviška žvaigždė Atėnuose buvo Ramūnas Šiškauskas. Nors ir negavo naudingiausio žaidėjo titulo, finale jis buvo rezultatyviausias žaidėjas – surinko 20 taškų, 10 iš jų – ketvirtą kėlinį.
Po mačo jis vėliausiai paliko OAKA areną. Iš pradžių patekęs į žurnalistų apsuptį Ramas, taip jį vadina graikai, vėliau kantriai pozavo su visais iš eilės gerbėjais. Krepšininkas tik prabėgus pusei valandos po finalinio švilpuko galėjo pabučiuoti žmoną – norint prasibrauti iki dėmesio supamo vyro jai teko skintis kelią per gerbėjų ir žurnalistų minią.
Kuklusis lietuvis yra ir Željko Obradovičiaus favoritas. „Panathinaikos” vyriausiasis treneris, garsėjantis emocingumu ir reiklumu, iš visų savo žaidėjų R.Šiškauską aikštėje laikė ilgiausiai. Pusfinalyje puolėjas iš Lietuvos progą pailsėti pirmąkart gavo tik po 14 žaidimo minučių, finale – po 16.
Per abu mačus sužaidęs 68 minutes krepšinio R.Šiškauskas pelnė 31 tašką ir suklydo vos kartą. Todėl po mačo graikų gerbėjų lūpose žodis Ramas skambėjo ne mažiau nei naudingiausiu finalo ketverto turnyro žaidėju išrinkto Dimitrio Diamantidžio vardas. Pastarasis tapo geriausiu, nes rinkimai baigėsi net neįpusėjus ketvirtam kėliniui. Per pirmuosius tris mačo ketvirčius graikas tikrai žaidė naudingiau už R.Šiškauską, tačiau mačo pabaigoje tik lietuvio pastangomis „Panathinaikos” išsaugojo pranašumą prieš Maskvos CSKA. Vis dėlto rinkimai vyko ketvirto kėlinio pradžioje – žurnalistams buvo išdalytos anketos, jas reikėjo skubiai užpildyti, ir po kelių minučių anketos su atsakymais jau buvo surinktos. Jei naudingiausias Eurolygos finalo ketverto žaidėjas būtų renkamas pasibaigus finalui, juo, be jokių abejonių, būtų tapęs R.Šiškauskas.
Darbo sąlygos puikios
Renginys Atėnuose išsiskyrė ir tuo, kad jame dirbo daugiau nei 600 žurnalistų. Tai finalo ketverto rekordas. Be to, turnyras buvo transliuojamas daugiau nei 160 valstybių, o finalą rodė net nacionalinė Rusijos televizija – tai pirmos jos transliuotos Eurolygos rungtynės.
Žiniasklaidos dėmesys Eurolygos finalams padarė įspūdį ir žaidėjams. Pirmąkart finalo ketverto turnyre dalyvavęs buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto”, o dabar Vitorijos „Tau Ceramicos” žaidėjas Frederickas House’as prieš pusfinalį prisipažino niekada nematęs tiek daug žurnalistų.
Organizatoriai pasistengė, kad žurnalistų darbas būtų sklandus ir informatyvus. Nuo pirmosios turnyro dienos spaudos centre interneto, fakso ir telefono linijos veikė be priekaištų, žurnalistai iš karto gaudavo naujausią informaciją iš spaudos konferencijų ir treniruočių.
OAKA arenoje buvo gausu apsaugos darbuotojų, didesnių saugumo priemonių buvo imtasi tik prieš finalą. Tiesa, po apdovanojimų ceremonijos apsauga atlyžo ir žurnalistai galėjo lengvai dirbti savo darbą.
Chuliganams raminti – vandens patranka
Prieš finalo mačą labiausiai baimintasi dėl gerbėjų išsišokimų. „Panathinaikos” sirgalių armija garsėja savo išpuoliais, todėl greta arenos policija net atsivežė vandens patranką – buvo rengiamasi blogiausiam variantui – riaušėms.
Per rungtynes ar iškart po jų riaušės nekilo, tačiau prabėgus kelioms valandoms po finalinio švilpuko „Panathinaikos” gerbėjai vis dėlto stojo į mūšį su policija. Greta Omonijos aikštės, į kurią renkamasi po kiekvienos didesnės futbolo ar krepšinio komandos pergalės, keli šimtai jaunuolių akmenimis apmėtė policijos pareigūnus. Šie buvo pasirengę tokiems išpuoliams ir maištautojus vaikė ašarinėmis dujomis.
Rimtesnių incidentų buvo išvengta, tačiau pirmadienio rytą gatvėse aplink Omoniją mėtėsi išvartyti kelio ženklai, išdaužytos vitrinos ir taksofonų kabinos. Tai padarę chuliganai tikriausiai net nebuvo finalo rungtynėse, tačiau toks savotiškas šventimo būdas pašaliečio akiai nesuprantamas.
Kita vertus, jei vertintume pagal tai, kaip „Panathinaikos” gerbėjai elgėsi per rungtynes, jiems derėtų rašyti aukščiausią balą su pliusu. Tokios darnios ir lyg orkestras tikslios sirgalių armijos nebuvo matę iš kitų valstybių atvykę žiūrovai.
„Panathinaikos” gerbėjų veiksmai nuo pirmos iki paskutinės minutės priminė gerai režisuotą pasirodymą. Pristatant žaidėją gerbėjai visiškoje tyloje laukia, kol bus ištarta jo pavardė. Tada visu garsu šūkteli iškeldami rankas ir vėl mirtinai nutyla. Taip pasveikinami visi žaidėjai, visi sulaukia po lygiai dėmesio.
Per pačias rungtynes sirgalių skanduotės būna trumpos, bet jos prasideda ir baigiasi lyg pamojus dirigento lazdele. Pradeda visi kartu ir baigia visi kartu. Tarsi rėktų vienas stiprus balsas, o ne tūkstančiai pavienių.
Kitas tris ekipas į Atėnus atlydėjo maždaug po 1000 gerbėjų. Jie visi buvo pasodinti skirtinguose arenos kampuose ir kartais būdavo girdimi milžiniškoje OAKA arenoje.
Rusai pinigų bilietams negailėjo
Brangiausias arenos vietas išpirko žiūrovai iš Rusijos. Už galimybę stebėti mačą nuo šoninės linijos, sėdint ant minkštų kėdžių, jie suplojo daugiau nei 1000 eurų. Į finalą patekus CSKA ekipai, naujieji rusai negailėjo pinigų ir bilietus perpirkdavo keliasdešimt kartų didesne kaina.
Du krepšinio gerbėjai iš Vokietijos džiaugėsi, kad turėdami du laisvus bilietus, kainavusius po 35 eurus, rusams juos pardavė už 600 eurų.
„Ir tai gana teisinga kaina. Mes galėjome nuplėšti dar daugiau”, – juokėsi studentai iš Berlyno, iš uždirbtų pinigų galėję apmokėti skrydį į Atėnus ir atgal.