Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Saulius Stripeika pripažino, kad nuo traukinio vagono iš kelių metrų aukščio nukritęs ir stuburą susilaužęs pasienietis dirbo pavojingomis sąlygomis, todėl turi gauti kompensaciją. Tai sutapo su žiniasklaidos ir profesinės sąjungos atstovų dėmesiu šiai istorijai.
Kovo mėnesį incidentą tyrusi komisija apkaltino pasienietį neatsargumu ir nurodė, kad jokia išmoka jam nepriklauso. O tuo metu pasieniui giminiškoje tarnyboje – muitinėje – triūsiantys vyrai ant vagonų užsiima ekvilibristika. Mat specialios rampos, skirtos vagonams tikrinti ir cisternoms plombuoti, įrengtos ne visuose postuose.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pasienietis Aidas A. pernai rudenį tikrino iš Kaliningrado į Adlerį vykstantį keleivinį traukinį. Vyras lipo ant traukinio stogo paimti nešiojamojo mobiliųjų objektų stebėjimo prietaiso, nukrito ir susilaužė stuburą. Kadangi po traumos grįžti į darbą nebegalėjo, Aidas A. parašė prašymą dėl darbe patirto sužalojimo išmokėti jam priklausančią kompensaciją.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Štabo teisės poskyrio specialistai kovo 8 dieną pasirašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kad Aido A. susižalojimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, todėl jam negali būti išmokėta kompensacija. Šie žodžiai buvo tarsi antausis sąžiningai dirbusiam pareigūnui. Iš išvados pasienietis sužinojo esąs pats kaltas, nes „buvo neatsargus”.
Prilygintas narkomanui
Kaip teigė pareigūno likimu susidomėjusios Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos teisininkas Karolis Likas, įstatymai neapibrėžia „didelio neatsargumo” sąvokos. Tačiau teismų praktikoje neatsargumu laikomas „atsargumo taisyklių ignoravimas, transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir narkotikų”. Kita vertus, pareigūno darbas 3-4 metrų aukštyje ant traukinio stogo gali būti laikomas kenksmingomis darbo sąlygomis, o ne lyginamas su aplaidumu ar neatsargumu.
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vicepirmininkas Vytautas Bakas „Lietuvos žinioms” teigė, jog tokia tyrėjų išvada tiesiog apstulbino. Nuo traukinių stogų nuimti specialius įrenginius pasieniečius įpareigoja tam tikri norminiai aktai. Pareigūnas, atsisakydamas lipti ant traukinio vagono, rizikuoja nukentėti – tai gali būti suprasta kaip nenoras atlikti tiesioginių pareigų.
Vėliau žiniasklaidai komentuodamas šį įvykį VSAT Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Giedrius Mišutis sakė, kad bus surengtas dar vienas tyrimas ir atkurta tiesa. „Manau, pakartotinio tyrimo sprendimas turėtų būti palankus pareigūnui, ir kompensacija bus išmokėta”, – kalbėjo G.Mišutis.
Dėmesys – tik nutikus nelaimei
„Lietuvos žinios” gavo S.Stripeikos prieš keletą dienų pasirašytą raštą. Dokumente rašoma, kad Aidas A. „traumą patyrė vykdydamas tarnybines pareigas, kurių vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir rizika pareigūno gyvybei bei sveikatai, todėl jam priklauso Vidaus tarnybos statute numatyta kompensacija”. Jos dydis paaiškės, kai buvusio pasieniečio sveikatą ir prarastą darbingumą ištirs medikų komisija.
Panašų darbą atliekantys muitininkai daugiau dėmesio ir specialiųjų priemonių irgi sulaukė tada, kai Vilniuje, Kirtimuose, naikinant dezodorantus sudegė žmonės. Nesinori tikėti, kad pareigūnų gyvybė jų darbdaviams ima rūpėti tik įvykus nelaimei ar įsikišus žiniasklaidai.
Skundėsi muitininkai
Praėjusią vasarą „Lietuvos žinios” rašė, jog tuo metu, kai Kirtimuose degė žmonės, Kenos ir Vaidotų geležinkelio postų darbuotojai nesijautė saugūs. Tiesa, jiems grėsė ne gaisras. „Žmonės turi naktimis tikrinti motorvežius, prekinius ir keleivinius traukinius, – anuomet pasakojo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė. – Iki motorvežių jie kilometrą ar du tamsoje, be jokios specialios avalynės klampoja per skaldą. Darbo drabužių, kombinezonų irgi nėra. O muitininkai – tiek vyrai, tiek moterys – turi tikrinti ir veikiančius motorvežius.”
Tokio darbo subtilybes anuomet atskleidė profsąjungos valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys. „Žmonės turi kišti rankas į įvairias neišjungtų motorvežių ertmes: prie veikiančių karštų motorų, kitų įrenginių. Mašinistai, suprantama, nesuinteresuoti padėti, todėl arba išvis palieka muitininką motorvežyje kapstytis vieną, arba nesikiša. Jei pareigūnas susižalotų, jie net kaltės nejaustų… O, kaip pažymėjome, nei specialių drabužių, nei veidrodėlių ertmėms apžiūrėti ar kitų priemonių nėra”, – dėstė J.Bruklys.
Pavojingiausia būdavo tikrinti lengvųjų mašinų prikrautus prekinius traukinius. „Automobiliai vagonuose – trimis aukštais, pritvirtinti diržais. Nėra kopėtėlių, kuriomis būtų galima pasiekti viršutinius aukštus. Todėl muitininkai į tarpus tarp mašinų spraudžiasi kaip kas išmano. Darbuotojai pasakojo, kad norėdami patikrinti viršuje esančio transporto numerius turi tapti ekvilibristais ir akrobatais”, – kalbėjo J.Bruklys.
Vakar jis „Lietuvos žinioms” teigė, jog situacija keičiasi į gera, speciali apranga darbuotojams jau nupirkta. „Tačiau galbūt ne viską žinau, – sakė J.Bruklys. – Profesinė sąjunga drauge su muitinės vadovybe tikrina darbo sąlygas vietoje. Antai pernai domėjomės, kaip postuose dirbantys pareigūnai aprūpinti poilsiui skirtais baldais, maisto gaminimo įranga. Šiemet reikėtų vėl važiuoti į darbo vietas, tada daugiau sužinosime.”
Apranga – dviem žmonėms
Turbūt daugiau sužinojome mes. Vaidotų muitinės poste dirbantis inspektorius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo: „Pernai rudenį iš tiesų gavome kombinezonų ir batų, bet tik dviem žmonėms iš pamainos. O į parką (tai vieta, kurioje sustoja ir pergrupuojami traukiniai – red.) dažnai tenka eiti visiems: ir turintiems specialią aprangą, ir jos neturintiems.”
Vyriškis teigė, kad penkerius metus nevyko jokių kursų, mokymų, kaip elgtis traukinių parke. „Manau, specialiai neparengtiems pareigūnams ten vaikščioti draudžiama, tačiau kai trūksta žmonių, eina beveik visi”, – aiškino pašnekovas. Vaidotų geležinkelio posto viršininkas Eugenijus Bartkus tai paneigė: „Esu atsakingas už darbuotojų instruktavimą, ir tai reguliariai atlieku. Parodykite, kuris nežino, kaip elgtis parke, – tuoj surengsiu žinių patikrinimą. Jei muitininkas iš tiesų nesimokė saugos taisyklių, į parką eiti negali.”
Mūsų informacijos šaltinis abejojo, kad Vaidotų geležinkelio poste dirbantys muitininkai gali jaustis saugiai. „Prie vagonų pritvirtintos kopėčios labai dažnai būna slidžios. O lipti reikia maždaug kaip į antrą namo aukštą, – pasakojo vyriškis. – Žinote, kai Kirtimuose įvyko nelaimė, tuometinis Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Pranas Dragūnas leido: „Jei jaučiate, kad pavojinga ir galite nuslysti – nelipkit!” Bet kur tu, žmogau, nelipsi: štai neseniai įsigaliojo įsakymas plombuoti visus į remonto depą statomus vagonus. Anksčiau valdžia pasitikėdavo geležinkelininkų plombomis, niekas jų remontuojant traukinį nenuplėšdavo. Dabar, matyt, nebepasitikima. Todėl, be tiesioginio darbo, turime lipti ir ant slidžių kuro cisternų, ir ant vagonų. Jei traukinys krovininis, vagonuose yra po dvejas duris. Jei veža kukurūzus, tada – 8 liukai, kuriems reikia 18 plombų. Pavojingiausia ropštis ant slidžių kuro cisternų.”
Prasčiau nei sostinėje
Anot mūsų informacijos šaltinio, Vaidotų poste – bene prasčiausios darbo sąlygos. Kituose sostinėje įrengtuose postuose traukinių tikrinimo patalpos apsaugotos nuo lietaus, sniego ir vėjo, o ant vagonų galima užlipti specialia stacionaria rampa. Prieš muitinės tikrinimą traukinio mašinistas įvažiuoja į specialią patalpą ir laukia, kol baigsis procedūra. Tačiau Vaidotų postas įrengtas skurdžiai. Tai esą priklauso nuo geležinkelininkų, mat patalpos yra jų.
E.Bartkus patvirtino, kad muitinė savo lėšomis negali įrengti rampų kitos bendrovės teritorijoje, mat iš „Lietuvos geležinkelių” tik nuomoja patalpas. Todėl negalima kaltinti muitinės už tai, kad Vaidotų geležinkelio poste prasta infrastruktūra.
Sunkiausia automobilvežiuose
Redakcijos informacijos šaltinio teigimu, sunkiausia triūsti lengvuosius automobilius gabenančiuose traukiniuose. Į antrą tokio vagono aukštą sunku prasibrauti. „Turime patikrinti gabenamų automobilių variklių numerius, – sakė muitinės inspektorius. – O kaip patikrinsi, jei triūsi susirietęs, galva remdamas stogą, o variklio dangtis beveik neatsidaro? Tokiomis sąlygomis gali ir susižeisti, ir prisispausti ranką.”
Jei automobiliai gabenami uždaruose prekiniuose vagonuose, dar sunkiau. Tonas sveriančios mašinos ten kraunamos ant specialių medinių stelažų. Vietos tiek, kad uodas nosies neįkištų, o muitininkai turi patikrinti.
Kas antras – batuotas
Muitinės darbuotojų saugos ir sveikatos vyriausiasis inspektorius Alfonsas Karvelis „Lietuvos žinioms” teigė, kad muitininkai aprūpinti specialiais batais ir apranga. „Aš – vienas, o jų – septyni šimtai. Galiu ir nežinoti, jei kam nors ko nors trūktų, – sakė A.Karvelis. – Todėl klauskit postų viršininkų, jie pasakys. Iki šiol stengėmės visus prašymus patenkinti.” Kai E.Bartkaus paklausėme, ar tikrai specialią aprangą ir batus turi tik kas antras pareigūnas, paaiškėjo, kad tokia apranga reikalinga tik einantiesiems į parką. O ten, anot E.Bartkaus, dirba ne kiekvienas.