Panevėžio rajone planuojamas tiesti aplinkkelis prilygintas ekologinei katastrofai
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė sako, kad dabar Panevėžio rajono Karsakiškio miestelio pievose veisiasi trijų šimtų rūšių vabzdžiai. Jei per šias pievas bus nutiestas aplinkkelis, kurio jau porą dešimtmečių laukia miestelio gyventojai, minėtų vabzdžių sumažės iki dviejų šimtų rūšių. Būtent ši ekologine katastrofa įvardijama perspektyva užkerta galimybę tiesti aplinkkelį, į kurį dar sovietmečiu, vertinant dabartiniais pinigais, investuota 7 mln. litų.
Karsakiškio žmonės jau pradėjo keikti ir vabzdžius, kuriuos yra pasirengę išnuodyti, ir jų gynėjus. Miestelio gyventojams tenka kęsti per patį jo vidurį kasdien lekiančių 5 tūkst. automobilių srautą.
Nepasirašo projekto
Opią problemą vakar svarstė Panevėžyje susirinkę aplinkosaugininkai, kelininkai, Panevėžio apskrities ir rajono valdininkai. Paaiškėjo, kad situacija kol kas palankesnė vabzdžiams. Prognozuojama, jog ramesnio gyvenimo miestelio žmonėms teks palaukti dar kokį dešimtmetį.
Per susitikimą prisiminta, kad 1987-aisiais pradėto tiesti, bet dėl valdžios kaitos ir pinigų stokos sustabdyto, Karsakiškio aplinkkelio reikalai darsyk buvo pajudinti per pastaruosius savivaldos rinkimus. Panevėžio rajono vadovai išklausė rinkėjų reikalavimus dėl porą dešimtmečių nebaigiamo tiesti aplinkkelio ir išsiaiškino, jog šalies kelininkai prieš porą metų yra parengę naują jo projektą. Tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai dokumento nepasirašo.
Nusikaltimas visuomenei
Vakar R.Baškytė tikino, kad pagal dabartinį projektą norimas tiesti Karsakiškio aplinkkelis šalies ekologinei sistemai padarytų tokią pat neatitaisomą žalą kaip statybos ant Kuršių nerijos kopų. „Tiesti aplinkkelį per Lėvens upės vingį ir senvagę yra ne kas kita kaip nusikaltimas visuomenei. Mūsų kraštas ir taip nuskriaustas, natūralios gamtos likę labai mažai. Tai, ką dar turime, privalome išsaugoti”, – pareiškė ji.
Pasak R.Bakšytės, nutiesus aplinkkelį kaipmat būtų sunaikinta 8 proc. pievos. Netrukus esą neliktų nė trečdalio pievos ir joje gyvenančių vabzdžių.
Pinigų ir laiko limitai
Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas LŽ aiškino, kad Karsakiškį juosiantis aplinkkelis galėtų būti baigtas jau po poros metų, jei ne minėti vabzdžiai. Nutiesti šešių kilometrų kelią iki ir už dar sovietmečiu pastatyto tilto per Lėvenį šalies biudžetui kainuotų maždaug 24 mln. litų.
Parengti naują aplinkkelio, besidriekiančio atokiau nuo ypatingųjų pievų, projektą ir jį įgyvendinti papildomai atsieitų keliolika milijonų litų. Ėmusis šio projekto tektų išpirkti privatizuotas žemes. Nors sklypai, kuriuose veisiasi saugotini vabzdžiai, dėl aplinkkelio taip ir liko neprivatizuoti. A.Janušauskas prognozavo, kad atsiradus minėtoms kliūtims kelio tiesimo darbai gali būti nukelti bent dešimtmečiui.
Kas pasirūpins žmonėmis?
Panevėžio rajono mero pavaduotojas Vytautas Rapolas Gritėnas, užuot skaičiavus pinigus ir vabzdžius, siūlė pasidomėti žmonių interesais. „Gyventojų Karsakiškyje, kaip ir vabzdžių rūšių šį miestelį juosiančiose pievose, yra trys šimtai. Dėl didelio transporto srauto jie baiminasi išeiti iš namų. Karsakiškio žmonėms baisu išleisti vaikus į mokyklą, esančią kitoje tarptautinės magistralės pusėje, patiems nueiti į parduotuvę, bažnyčią ar seniūniją. Kiek jau avarijų čia yra nutikę, kiek žmonių žuvę, kiek automobilių įvažiavę į pakelėje stovinčius namus! Ar tikrai vabzdžių ir pievų gerovė svarbiau už žmonių gyvybę?” – stebėjosi mero pavaduotojas. Jo klausimas vakar liko be atsakymo.