Dėl geresnių mokymosi sąlygų kovojusių moksleivių pedagogai sulaukė grasinimų atleisti iš darbo, jei mažieji piketuotojai nebus grąžinti į klases
Dėl Kauno mokyklose vykdomos reorganizacijos bendros kalbos su valdininkais nerandantys moksleiviai ir jų tėvai surengė piketą. Jie ragino valdžios atstovus elgtis ryžtingai ir steigti progimnazijas. Miesto švietimo specialistai už tokį akibrokštą skolingi neliko. Daugiau kaip valandą trukęs piketas netrukus buvo numalšintas.
Įžvelgė šantažą
Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas buvo griežtas. „Nusprendėme pradėti šio incidento tyrimą. Pirmiausia, negalima manipuliuoti vaikais, kurie dėl savo amžiaus nesupranta realios padėties. Antra, jie buvo panaudoti kaip šantažo prieš Vyriausybės nutarimus priemonė, trečia – atitraukti nuo mokymo proceso. Ir netikiu, kad be mokytojų ar net direktorės žinios. Kaip galima nežinoti, kodėl klasėje tėra 3 mokiniai”, – LŽ sakė A.Bagdonas. Jis tikino, kad jau piketo išvakarėse buvo rastas kompromisas, kaip spręsti susikaupusias problemas, bet kai kurie tėvų esą vis tiek ėmėsi negražaus populizmo.
Piktinosi sumanymu
„Progimnazijas įsteigti! Progimnazijas įsteigti!” – tokiomis skanduotėmis vakar rytą į darbą atvykusius valdininkus pasitiko kelios dešimtys Kauno moksleivių ir jų tėvelių. Piketo dalyviai prieštaravo ketinamam priimti sprendimui uždrausti steigti gimnazijose penktas klases ir reikalavo nepalikti likimo valiai būsimų penktokų.
Piketuotojai ragino steigti progimnazijas, kurios 5-8 klasių moksleiviams taptų atspirties tašku stojant į gimnazijas. „Nėra kur dėtis vaikams, baigusiems ketvirtas klases, ypač gyvenantiems miesto centre. Aplink vien tik gimnazijos, tad savo vaikus turėtumėm leisti į Kauno pakraščiuose esančias mokyklas, ar prievarta rinktis itin prastu lygiu garsėjančią mokyklą”, – LŽ sakė Žaliakalnio pradinės mokyklos ketvirtokės mama Alma Žemaitienė. Anot jos, visų netenkinanti padėtis, kai mokyklos tuščios, o norintieji patekti į jas negali, ilgiau tęstis neturėtų.
Nuolaidų nedarys
Tačiau Kauno valdininkai aiškino jau ne kartą sulaukę griežtos Švietimo ir mokslo ministerijos kritikos dėl vangiai vykdomos mokyklų reformos. Be to, teismas išaiškino, jog pernykštis savivaldybės sprendimas leisti steigti penktas klases buvo neteisėtas. Todėl šiemet nuolaidų daryti neketinama ir gimnazijose penktos klasės nebus steigiamos, išskyrus vienintelę „Aušros” gimnaziją. „Čia išimties tvarka bus po vienu stogu ir gimnazija, ir progimnazija. Tiesiog nėra išeities, nėra kur dėti centro vaikų. O problemų yra, ir jos negali būti išspręstos tik piketais”, – sakė miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas.
Ne pirmus metus švietimo reikalus kuruojantis politikas taip pat užsiminė, kad, anot moksleivių tėvų, žemo lygio Levo Karsavino mokyklą planuojama padaryti Jono Jablonskio gimnazijos filialu. „Santaros” gimnazijos filialu turėtų tapti Milikonių mokykla.
Patyrė stresą
Jau pasibaigus piketui LŽ pasiekė informacija, kad kai kurių jame dalyvavusių moksleivių mokytojoms teko rašyti pasiaiškinimus, kad nekurstė tėvų rengti šių akcijų. „Mes nenumatėme tokios situacijos. Pedagogės patyrė didelį stresą. Jos čia visai nekaltos, tai buvo tėvų noras, jie kovoja už savo vaikus”, – piktinosi pikete dalyvavusių mokinių tėvai. Jų nuomone, neadekvati valdininkų reakcija tik rodo, kad mokymo reforma mieste beviltiškai įstrigo ir neatitinka realijų, o didelio noro spręsti problemų nėra.