Ne pirmą kartą į Aukštaitijos sostinę atvykstantis Europos Parlamento narys Justas Vincas Paleckis davė išskirtinį interviu „Panevėžio balso” dienraščiui. Europarlamentaras įdomiai komentavo įvykius Estijoje, išsamiai atsakė į klausimą dėl būsimos Europos Sąjungos Konstitucijos.
Posėdžiuose rūšiuoja žuvis
– Kuo pastaruoju metu užsiima Europos Parlamentas, kokias opias problemas sprendžia europarlamentarai?
– Per plenarinę savaitės sesiją kas mėnesį Strasbūre Europos Parlamentas priima 50-70 ir daugiau direktyvų bei rezoliucijų. Jų tarpe ir mažiau reikšmingi, tiesiog techniniai klausimai – nuo žuvų rūšių išmatavimų, kokias galima gaudyti Ramiajame vandenyne, iki narvelių viščiukams laikyti ploto nustatymo. Tos smulkmeniškos reglamentacijos irgi reikalingos.
Iš svarbių visiems europiečiams problemų galima paminėti tarptinklinio ryšio (roamingo) klausimą. Europos Sąjunga (ES) nori apriboti mobiliojo ryšio kompanijų pelnus, sumažinti didelį mokestį už tarptinklinius pokalbius esant užsienyje. Tai labai aktualu lietuviams, gyvenantiems svetur, ir turistams. Išvykus į užsienį nebereikės išjunginėti mobiliojo telefono – priiminėti skambučius galėsime už gerokai mažesnį tarifą.
ES valstybės sutarė žengti ryžtingus žingsnius aplinkosaugoje, kovoje prieš globalinį atšilimą. Visos valstybės, taip pat ir Lietuva, privalės iki 2020 metų 20 procentų sumažinti nuodingų medžiagų išmetimą į atmosferą ir 20 procentų energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Tam reikės Europos Parlamento (EP) direktyvų, kurios dabar svarstomos komitetuose, partinėse frakcijose.
Parlamentas pradeda diskusijas ir dėl kitų metų biudžeto. Pirmą kartą daugiausia lėšų bus skiriama ne žemės ūkiui, o priemonėms, skatinančioms žinių ekonomiką ir plėtrą. Lietuvos žemdirbiai neturėtų būgštauti: jiems bus išskirtos numatytos lėšos, daugiau kaip milijardas litų.
Rengs naują Konstitucijos tekstą
– Ar bus patvirtinta ES Konstitucija?
– ES nebegali dirbti pagal Nicos sutartį, priimtą trečią valandą ryto po didžiausių ginčų, pritaikytą 15 ES narių, o dabar turime 27 nares. Nauja sutartis būtina. Be jos neįmanoma ES plėtra.
Beje, Kroatija jau stovi ant ES slenksčio. Puiki šalis su puikiu pajūriu, lietuvių ten daug važiuoja… Bet ji negalės įstoti be naujos sutarties, kaip ir kitos Balkanų šalys.
Kovo mėnesį Berlyne susitarta, kad iki naujųjų ES parlamento rinkimų 2009 metų vasarą turėtų būti parengtas naujas tekstas. Galbūt jis bus vadinamas sutartimi pagal miesto pavadinimą, kaip dabar Mastrichto, Amsterdamo, Nicos arba tiesiog Pagrindine, o gal Svarbiausia sutartimi, pabrėžiant, kad tai yra aukštesnės pakopos sutartis, išvengiant žodžio „konstitucija”.
Ratifikuos iš naujo
– Ar neteks Lietuvai iš naujo praeiti Konstitucijos ratifikacijos proceso?
– Naujas tekstas turės būti ratifikuotas iš naujo. Prancūzijoje ir Olandijoje, kur Konstitucija buvo atmesta referendumu, lieka klaustukas, ar reikės ten referendumų, ar ne. Jei nauja sutartis nesivadins Konstitucija, daugumoje šalių nereikės referendumų – užteks ratifikavimo parlamentuose. Išskyrus vieną kitą šalį, kur referendumas privalomas. Tai gali būti Danijoje ir Airijoje.
Tačiau ES šį kartą negalės sau leisti dar kartą suklupti. Dar viena nesėkmė reikštų didelį pavojų ES. Gali prasidėti dezintegracija, atvirkštiniai procesai. Tai reiškia, kad vietoje tolerancijos, bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo – vėl konfliktai, neapykantos skiepijimas, blogiausiu atveju – karai. Tai rimti dalykai. Labai lengva skiepyti tautos išskirtinumo kompleksą, tačiau labai sunku formuoti suvokimą, kad visos tautos yra lygios, turi pliusų ir minusų. Bet reikia rasti bendrą kalbą – ir Europoje, ir visame pasaulyje.
Euras – 2010 metais
– Latvijoje kalbama, kad euras bus įvestas iki 2013 metų. Kaip Lietuvoje? Ar pavyks aplenkti latvius?
– Lietuvos Vyriausybė numato įvesti eurą 2010 metais. Jeigu tai atsitiks keleriais metais vėliau ir sutaps su euro įvedimu Latvijoje, nieko baisaus.
Turime suprasti, kad įvedus eurą algos, pensijos ir kitos išmokos pasikeis tiek pat, kaip ir kainos. Todėl nereikėtų iš anksto baimintis, panikuoti, supirkinėti kai kurias prekes – kaip tik tokia panika ir galėtų sukelti kainų šoktelėjimą.
Finansininkai skaičiuoja, kad įvedus eurą Lietuva kasmet papildomai išloštų kelis šimtus milijonų litų. Be to, tos ES šalys, kurios anksčiau įsives eurą, pagerins savo įvaizdį kaip ekonomiškai stabilios valstybės, pritrauks daugiau investicijų. Tai rodo ir Slovėnijos pavyzdys. Slovėnai įsivedė eurą šių metų pradžioje, ir, kaip rodo apklausos, absoliuti jų dauguma labai patenkinti naująja valiuta, kainų pakilimas ten nepastebimas.
Turėtų sugrįžti
– Jaunimas ir toliau emigruoja iš Lietuvos. Kaip turėtų elgtis šalies valdžia, kad jauni žmonės norėtų čia gyventi ir dirbti?
– Esu tikras, kad šaliai pasitempus, didžioji dalis tautiečių turėtų sugrįžti. Po Antrojo pasaulinio karo, šeštajame dešimtmetyje, į Vokietiją, Prancūziją, Beneliukso šalis plūstelėjo portugalai, ispanai, jugoslavai, turkai. Po 10-15 metų italai ir ispanai sugrįžo į namus, kadangi jų šalys, būdamos ES, padarė didelį šuolį keldamos gyvenimo lygį. Turkija, Jugoslavija tokios pažangos nepadarė, ir jų tautiečiai liko svetimuose kraštuose.
Mūsų šalies pradinės pozicijos ES yra neblogos, ir mums būtinai reikia susigrąžinti jaunimą. Lietuva, kaip ir visa ES, sensta, jei trūks jaunimo, nebus iš ko dabartinei kartai mokėti pensijų.
Pasikeitimai padidins rinkėjų skaičių
– Savivaldos rinkimai parodė, kad lietuviai jiems abejingi. Ką vertėtų keisti rinkimų sistemoje, kad padidėtų rinkėjų aktyvumas Lietuvoje? Juolab kad artėja rinkimai į Seimą.
– Kituose savivaldos rinkimuose jau galės dalyvauti ne tik partijos, bet ir piliečių susivienijimai, kiti aktyvūs, susibūrę į sąrašus žmonės. Tikiuosi, kad tai padidins dalyvavimą rinkimuose.
Sumaištį rinkėjų galvose ir jų abejones sukelia partijų gausa ir būsimų koalicijų neapibrėžtumas. Jeigu prieš Seimo rinkimus didžiosios partijos tiksliau apibrėžtų savo koalicinius ketinimus ir jų laikytųsi, balsuotojų ateitų daugiau.
Neabejotina Rusijos įtaka
– Įvykiai Estijoje parodė, kad galima tikėtis įvairių netikėtumų iš Rusijos. Kaip vertinate situaciją Taline? Ar nevertėjo tyliai iškelti paminklą rusų kariams ir jų palaikus į kapines?
– Estijos vyriausybė ir norėjo tyliai perkelti paminklą į kapines, tačiau toji akcija, vykdyta pagal tarptautinę teisę, vis dėlto išsiliejo į riaušes.
Neabejotina Rusijos valdžios įtaka kaitinant situaciją ir organizuojant Estijos ambasados Maskvoje apgulimą. ES į tai reaguoja nepamiršdama, kad su Rusija reikės derėtis dėl naujos partnerystės sutarties.
Ir dar: labai svarbu, kad įvykiai Taline neatvestų į dar didesnę priešpriešą tarp Estijos ir Rusijos bendruomenių sostinėje. Jos ir iki šiol gyveno gan atskirai, rusams per mažai integruojantis į Estijos visuomeninį ir politinį gyvenimą.