Kitą savaitę į Nemuną prie Baltarusijos sienos, Lazdijų rajone, ties Varviškės kaimu, bus supilta apie 6 tonas biologinio preparato
Gyventojams neteks vieniems kovoti su kraujasiurbiais mašalais byssodon maculatus. Kaip ir pernai, Vyriausybė skyrė 250 tūkst. litų JAV gamybos biologiniam preparatui „VectoBac 12AS” įsigyti. Atsižvelgiant į upinių mašalų lervų išsivystymą jie turėtų būti pradėti naikinti gegužės viduryje.
„VectoBac” į Lietuvą atveš bendrovė „Biopolis”. Beveik 6 tonos biologinio preparato, kaip rekomenduoja mokslininkai, bus supilta į Nemuną prie Baltarusijos sienos, Lazdijų rajone, ties Varviškės kaimu. Šį darbą atliks bendrovės „Jonapolė” darbuotojai.
Su kraujasiurbiais mašalais, kurie pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje nuožmiai puola tiek žmones, tiek gyvulius, pradėta kovoti prieš dešimtmetį. Kadangi gausiausia upinių mašalų populiacija susitelkdavo Nemuno upėje ties Baltarusijos pasieniu ir Druskininkų kurortu, labiausiai nuo jų antplūdžio kentėdavo Dzūkijos gyventojai.
Iš pradžių lietuviai mašalus naikindavo ir Lietuvos, ir Baltarusijos pusėje, tačiau pastaruosius trejus metus šios praktikos teko atsisakyti. Užpernai jie ketino už savo lėšas pirktą „VectoBac” išpilti į Nemuną Gardino srityje, bet Baltarusijos valdžia nedavė leidimo įvežti preparato į šalį. Praėjusį sezoną kaimynai ėmė taikyti šimtaprocentinį muito mokestį už įvežamą labdarą. Kadangi muitų tvarka Baltarusijoje nepasikeitė ir šiais metais, o Lietuvos Vyriausybės nupirkto „VectoBac” nepakaktų efektyviam rezultatui pasiekti, jeigu jis būtų pilamas ir gretimoje šalyje, upiniai mašalai vėl bus naikinami tik Lietuvoje.
Remiantis mokslininkų skaičiavimais, tokio kiekio, koks antri metai išpilamas į Nemuną Varviškės kaime, užtenka tik apsisaugoti nuo kraujasiurbių mašalų atakų vasaros pradžioje. Norint pasiekti maksimalų rezultatą reikia trejus metus iš eilės Lietuvos ir Baltarusijos pusėse supilti po 5 tonas biologinio preparato. Tada nuo mašalų pavyktų apsiginti 10 metų, o per tą laiką gamtoje nusistovėtų kita, palankesnė biologinė pusiausvyra.
Nors „VectoBac” trūksta, upinių mašalų antpuolius pavyko sumažinti. Jų populiacija sumažėjo nuo 7 iki 10 kartų, o inkubacijos laikotarpis sutrumpėjo nuo 4 iki 2 savaičių.
Kraujasiurbiai mašalai vis labiau plinta ir kitose Lietuvos apskrityse. Jie veisiasi didžiausiose šalies upėse, bet pučiant vėjui gali paplisti 60-70 kilometrų spinduliu. Kol kas mašalai naikinami tik ten, kur jų daugiausia – Alytaus apskrityje, nes tokios išlaidos vis dar neįtraukiamos į valstybės programą. Anot Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Romo Balčiaus, kasmet planingai naikinant kraujasiurbius mašalus didžiausiose jų populiacijos išplitimo vietose pavyktų išvengti problemos, kuri buvo iškilusi Dzūkijoje, kai žmonės kelias savaites tiesiog negalėdavo išeiti į lauką, o gyvuliai – ganytis laukuose.