Kazlų Rūdos savivaldybė sutiko perimti griūvantį ir neprižiūrimą XVIII amžiaus medinės architektūros paminklą – Antanavo kaimo koplyčią. Tačiau valdininkai lauks teismo įpareigojimo.
Jau daugiau kaip dešimtmetį deramasi dėl to, kas privalėtų pasirūpinti griūvančiu architektūros paminklu ir kreiptis į teismą, kad jis būtų pripažintas savininko neturinčiu turtu. Medinė koplyčia prarado šeimininką, kai buvo privatizuota Antanavo spirito gamykla. Kadaise abu statiniai priklausė Antanave šeimininkavusiems dvarininkams Chrapovickiams ir Šabunevičiams. Pokario metais koplyčia buvo atiduota kaimo gyventojų poreikiams – čia įrengti maldos namai. 1963 metais ją teko uždaryti, nes rinktis neremontuotose patalpose žmonėms pasidarė pavojinga.
Antanavo koplyčia į kultūros vertybių sąrašą įtraukta jau ne vieną dešimtmetį, tačiau nuo pat jos uždarymo iki šiol niekas rimtai nesidomėjo statinio būkle. Paveldosaugininkai kone dešimt metų siūlė savivaldybei pasirūpinti griūvančia koplyčia ir perimti ją savo žinion, bet ši vis atsisakydavo tai daryti.
Kol Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai rodė savo neryžtingumą, įgriuvo koplyčios stogas, statinio būklė tapo avarinė. Tačiau ir tai neprivertė valdininkų pasirūpinti kultūros paveldo paminklu. Ledai pajudėjo tik pernai, kai savivaldybės neveiklumo neapsikentusi Marijampolės apskrities viršininko administracija ėmėsi iniciatyvos gelbėti architektūros paminklą. Šių metų sausį ji, surinkusi visus reikiamus dokumentus, paprašė Kazlų Rūdos savivaldybės kreiptis į teismą, kad koplyčia būtų pripažinta bešeimininkiu turtu.
Vakar Kazlų Rūdos savivaldybės taryba atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, jog „vykdė ikiteismines procedūras”. Tačiau pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus būtent savivaldybės turėtų pasirūpinti jų teritorijoje esančiais pastatais, kurie neturi šeimininkų.
Savivaldybės taryba atsisakė pati kreiptis į teismą, bet sutiko perimti nuosavybėn Antanavo koplyčią, kai tai padaryti ją įpareigos teismas.