Naktį iš sekmadienio į pirmadienį pastatus padeginėjęs maniakas – arba nesveikos psichikos, arba savo mįslingais veiksmais jis siekė įbauginti gyventojus.
Pastatus padegėjas naikino pa-stogėse pakišdamas degančias žvakes, nuo kurių įsiplieksdavo gaisrai. Jis siautėjo lietuvišku Monmartru vadinamame Užupyje.
Maniakas savo juodą darbą pradėjo simboliškai. Darbo gatvėje jis pakūrė Aleksandro Grigorjevo ir Viktorijos Menžinskajos ūkio paskirties pastatą.
Kai atvyko ugniagesiai, atvira liepsna degė mediniai sandėliai. Jie buvo padegti keliose vietose. Per gaisrą išdegė vieno statinio vidus, o kito – stogas.
Žmogystą matė sargas
Po šio gaisro į kitus iškvietimus gaisrininkai jau nebespėjo. Netrukus nerimastingas signalas gautas iš Filaretų gatvės. Ten taip pat liepsnojo sandėliai.
Gyventojai skundėsi, kad ugniagesiai atvažiavo tik po dešimties minučių, neturėjo vandens. Jiems buvo nė motais, kad gaisrininkai pas juos skubėjo iš pirmojo gaisro.
Prieš gaisrą šalia esančios statybvietės sargas matė, kaip nuo sandėlių nusliūkino maždaug 30 metų žmogysta. Netrukus pasipylė ugnis.
Sandėlių šeimininkė Leonarda Tumanovič pasakojo, kad keliolika minučių prieš gaisrą ji dar vaikščiojo virtuvėje. Nuėjus gulti netrukus ją iš lovos išvertė beldimas į langą. Kaimynai pranešė apie degančius sandėlius.
Gaisras sunaikino medinį sandėlį su malkomis, nudegė kito mūrinio pastato stogas. Žmonių aukų išvengta, nors ugnis jau laižė medinio gyvenamojo namo sienas.
Liko nesunaikintų įkalčių
Padegėjo juodi darbai tapo dar pavojingesni, kai toje pačioje Filaretų gatvėje jis netrukus pakūrė prie medinio gyvenamojo namo priblokuotus statinius.
Laimei, vėlų metą nemiegojo antrajame aukšte gyvenanti Vilija Jocienė. Pamačiusi kylančias liepsnas, ji griebė kibirą ir pro langą ėmė pilti vandenį.
Atvykus ugniagesiams kai kurie namo gyventojai jau buvo pridusę nuo dūmų ir smalkių. O po šio gaisro paaiškėjo, kaip maniakas padeginėjo pastatus. Ant Liucijai Šugašovai priklausančių statinių trijose vietose rasta privarvėjusio vaško, o šios gyventojos sūnus rado nespėjusią sudegti žvakę, kurią rado sandėlio pastogėje.
Prieš tai dar degė sandėliai Polocko gatvėje. Šis gaisras taip pat buvo pavojingas, nes statiniai – visai šalia gyvenamųjų medinių namų. Jie neužsidegė dėl to, kad iš miego prikelti žmonės greitai sumojo, ką daryti. Pro langą iškišę žarną jie ėmė švirkšti vandenį, šiek tiek apmalšindami liepsnas.
Liepsnos – šalia statybų
V.Jocienė pastebėjo, kad dauguma gaisrų kilo ten, kur vyksta arba turi būti pradėtos statybos.
Taip buvo ir Baltajame skersgatvyje. Sudegusio sandėlio savininkė Irena Jurgo prisiminė girdėjusi kalbų apie netrukus šalia iškilsiantį naują pastatą.
Nors gaisrą pastebėjo I.Jurgo duktė, bet ugnis jau buvo spėjusi įsisiautėti. Sandėlis sudegė.
Pirmadienio naktį Užupyje buvo kilęs dar vienas gaisras, tačiau liepsnas, nekviesdami gaisrininkų, sutramdė patys gyventojai.
Trukdė pliaupiantis lietus
Padegėjas savo juodą darbą buvo pradėjęs ir šeštadienio naktį, tačiau jam sutrukdė lietus.
Tą naktį jis pakūrė ir sunaikino Justino Jevkausko sandėlius Polocko gatvėje, tačiau vėliau ėmus lyti padegėjas, matyt, nuėjo miegoti.
Senų namų, sandėlių panašių padegimų Vilniuje buvo ir anksčiau. Ypač „pasižymėjo” prestižiškiausi Žvėryno, Užupio, Šnipiškių rajonai. Vėliau tose vietose išdygdavo nauji pastatai. Tačiau tokio įžūlaus padegimų maratono dar nebūta.
„Ekstra žinios”