M.K.Čiurlionio vardas – patraukli prekė

Jau beveik pusmetį du fondai teisiasi dėl Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo. Į teismų posėdžius nekviečiami jo giminės, kūrybos tyrinėtojai ir puoselėtojai, nors spekuliacijos didžio menininko vardu toliau plinta kaip virusas.

Teisminis maratonas dėl pavadinimo žodžių „Čiurlionio fondas” prasidėjo, kai „M.K.Čiurlionio fondas” (anksčiau žinomas kaip „Čiurlionio muzikos rėmimo fondas” – aut.) padavė į teismą „M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondą”, kuris, ieškovų teigimu, pažeidžia jų interesus.

Dar pernai gruodžio 21 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas atmetė „M.K.Čiurlionio fondo” ieškinį. Tačiau ieškovai pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Šio teismo teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkino.

„M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas” buvo įpareigotas pakeisti savo pavadinimą ir atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Tačiau tuo ginčas nesibaigė – dabar jau „M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas” kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą.

Kaltina vagyste

1997 metų kovą įmonių rejestre buvo registruotas labdaros ir paramos fondas „Čiurlionio muzikos rėmimo fondas”. Pernai balandį rejestre radosi dar viena labdaros ir paramos įstaiga – „M.K Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas”. Jo pirmasis renginys įvyko birželio 10-ąją Klaipėdos pilyje.

Netrukus „Čiurlionio muzikos rėmimo fondas” pakeitė pavadinimą ir tapo tiesiog „M.K.Čiurlionio fondu”. Jo vadovai pernai gruodį ir ėmė teistis su „M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondu” dėl pavadinimo. Ieškovai taip pat siekė, kad dėl esą pasisavintos informacijos jiems būtų priteista pusė milijono litų. Kol kas nė vienas teismų šio pageidavimo nepalaikė.

„Kokia gali būti informacija? Telefonų numeriai, kuriuos bet kas gali rasti internete?” – stebėjosi LŽ kalbintas Gintautas Ivinskas. Jis apie metus dirbo „M.K.Čiurlionio muzikos rėmimo fonde”, vėliau tapo vienu „M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo” įkūrėjų. G.Ivinskas nesutinka, kad abiejų organizacijų pavadinimai vienodi.

„Man ne tik atrodo, kad pavadinimai panašūs. Jie yra identiški! – LŽ pareiškė „M.K.Čiurlionio fondo” vadovė, projektų koordinatorė Stasė Štarienė. – Tai paprasčiausia vagystė! Ir jūs gal keltumėte bylas, jei šalia „Lietuvos žinių” įsisteigtų, pavyzdžiui, „Lietuvos smagios žinios”! Bet aš nepasiruošiau su jumis kalbėtis. Daugiau nekalbėsiu!”. S.Štarienė nutraukė pokalbį ir daugiau į LŽ skambučius neatsakė.

Visuomenė klaidinama

Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento viršininko pavaduotoja Ieva Tarailienė LŽ informavo, kad Čiurlionio vardą pavadinimuose naudoti galima – jam nėra nustatyta jokie draudimai ar ribojimai. „Svarbu, kad registre nebūtų jau užregistruotas analogiškas pavadinimas, – aiškino I.Tarailienė. – Jei skiriasi bent viena raidė, registruosime abu pavadinimus.”

Vis dėlto ji priminė, kad pagal Civilinį kodeksą negalima klaidinti visuomenės dėl pavadinimų panašumo. Tačiau tai – jau subjektyvus dalykas.

Tad ar „M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas” identiškas anksčiau įkurtam „Čiurlionio muzikos rėmimo fondui”? Ir kiek pastarojo naujasis pavadinimas „M.K.Čiurlionio fondas” panašus į „M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondą”?

Nagrinėjant „M.K.Čiurlionio fondo” ieškinį teismui buvo pateikta lituanisto išvada ir net visuomenės apklausa. Išvadoje teigiama, kad abu pavadinimai klaidina visuomenę.

Apie sąmoningą žmonių klaidinimą LŽ pasakojo Lietuvos muzikų rėmimo fondo vadovė Liucija Stulgienė. „Mūsų fondas jau buvo gerai žinomas ir turėjo nemažai rėmėjų, kai atsirado „Čiurlionio muzikos rėmimo fondas”, – prisiminė L.Stulgienė. – Jo žmonės prisiimdavo ne tik mūsų veiklos nuopelnus, bet ir apsilankydavo pas mūsų rėmėjus. Kalbėdavo mūsų vardu, vėliau pateikdavo savo rekvizitus. Negi buhalterė aiškinsis dėl vieno pasikeitusio pavadinimo žodelio?”

Dabar, anot L.Stulgienės, šio fondo dokumentai siunčiami prašant jo nepainioti su „Čiurlionio muzikos rėmimo fondu”.

Garsus vardas ir pinigai

„1997-aisiais pas mane atėjo muzikos dėstytojas Viktoras Paukštelis. Pasakė, kad steigia „Čiurlionio muzikos rėmimo fondą” ir paprašė rekomendacijų, – LŽ pasakojo menotyrininkas, M.K.Čiurlionio namų direktorius Stasys Urbonas. – Apsidžiaugiau, kad atsirado norinčiųjų propaguoti M.K.Čiurlionio kūrybą. Tačiau suklusau, kai V.Paukštelis prakalbo, jog pirmiausia kaups pinigus, vėliau organizuos dviračių žygį po Europą ir ten pristatys mūsų didį menininką. Dar sakė, kad steigia M.K.Čiurlionio simfoninį orkestrą. Labai pasipiktinau. Juk M.K.Čiurlionio kvartetas net keletą metų labai daug ir sunkiai dirbo, kol įrodė, jog kolektyvas vertas Čiurlionio vardo!”

S.Urbonas teigė tąkart V.Paukšteliui pasiūlęs iš pradžių pradėti dirbti, ir tik vėliau prašyti pinigų ir pagalbos. Tačiau, anot pašnekovo, spaudoje vis pasirodydavo pranešimų apie tuometinio „Čiurlionio muzikos rėmimo fondo” abejotinus veiksmus. „Jų veikla nešvari, nedera su Čiurlionio vardu, – tikino S.Urbonas. – Nieko doro neveikdami jie nesikuklina prašyti milžiniškų pinigų. Pernai, pavyzdžiui, iš sostinės savivaldybės savo projektui prašė 100 tūkst. litų. Negavę pinigų iš miesto, jie kreipėsi į Vyriausybę, ir ši skyrė 60 tūkst. litų Čikagoje surengti Čiurlionio vakarą.”

Internete galima rasti dar vieną įdomią informaciją. Pernai rudenį iš Vyriausybės rezervo viešajai įstaigai „Čiurlionio fondo investicijos”, žadančiai kurti dokumentinį filmą „Išsaugokim Lietuvos kultūros paveldą”, skirta beveik 38 tūkst. litų. S.Urbonas pabrėžė, kad dar 2000 metais siūlė įstatymiškai ginti M.K.Čiurlionio vardą.

Provaikaitis nusivylęs

„Reikia drausti begėdišką M.K.Čiurlionio savinimąsi, spekuliaciją jo vardu, – LŽ kalbėjo muzikologas Viktoras Gerulaitis, dirbęs su fondais. – Ar žinote, kad yra net įkurtas Čiurlionio simfoninis orkestras, kurio nėra! Tai labai negeri dalykai.”

Kad M.K.Čiurlionio vardas niekaip ginamas, įsitikinęs ir kūrėjo provaikaitis Rokas Zubovas. „Vienas bankas net mokėjimo korteles su dailininko paveikslų vaizdais pasigamino. Tiesa, iš pradžių bandė tartis su Nacionaliniu M.K.Čiurlionio muziejumi, tačiau sužinoję, kad brangiai kainuos, be jokio sutikimo pasigamino tai, ko jiems reikėjo. Manau, tai rimtas prasižengimas. Yra daug pavadinimų su M.K.Čiurlionio vardu. Regis, net vienas keltas taip pavadintas. Natūralu, nes M.K. Čiurlionio vardas – tai vertės, kokybės ženklas”, – kalbėjo R.Zubovas.

Jis teigė nusivylęs dėl „Čiurlionio muzikos rėmimo fondo” veiklos. „Dar gyvenantį Amerikoje mane pasiekdavo žinios, kad jie imasi visai su Čiurlioniu nesusijusių dalykų, – teigė R.Zubovas.- Ir Lietuvoje ne kartą įsitikinau, jog jie begėdiškai prisidengia garsiais vardais, tačiau tikrai nieko nedaro, kad remtų M.K.Čiurlionio muziką.”

R.Zubovas prisiminė, kad kartą net ketino rinkti parašus garsių muzikantų, kurie nukentėjo nuo S.Štarienės vadovaujamo fondo. Tokių žmonių, anot muziko, yra daug. Pašnekovas nustebo, jog fondas naujai pasivadino ir labai susidomėjo teismu.

Kaip LŽ informavo Kultūros ministerijos Autorių teisės departamento vadovė Nijolė Matulevičienė, artimiausi M.K.Čiurlionio giminaičiai, matydami, kad kenkiama menininko reputacijai, gali jį ginti teisme.

Analogišką sitauaciją LŽ priminė paminklosaugininkė, „Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo” valdybos pirmininkė Gražina Drėmaitė. „Nors A.Mickevičius, kaip ir M.K.Čiurlionis, jau tapo bendriniu vardu, kurio niekas negali savintis, tačiau, įkūrus fondą, sunerimo A.Mickevičiaus tolimas giminaitis. Jam parūpo, ar tik ne batais ketiname prekiauti, – pasakojo G.Drėmaitė. – Viskas baigėsi taikiai. Juk mes suprantame, kad pasivadinus tokiu garsiu vardu, nedera jo painioti su verslo reikalais.”

Nenori juodinti

LŽ išsiaiškino, kodėl G.Ivinskas su bendraminčiais įkūrė būtent M.K.Čiurlionio, o ne kitos asmenybės vardu pavadintą fondą. „Apie metus išdirbęs su V.Paukšteliu ir S.Štariene, pasitraukiau. Nenorėjau dalyvauti negarbingoje veikloje, – sakė G.Ivinskas. – Kurdami naują fondą, į kurį atėjo ir daugiau buvusios įstaigos žmonių, siekėme įrodyti, kad galima dirbti kitaip, M.K. Čiurlionio vardo nemurkdant į juodus darbus.”

Per praėjusių metų veiklos pusmetį „M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas” pristatė keturiolika renginių miestuose, atokiuose dvaruose, kaimyninių valstybių lietuviams. Šiuo metu kas dvi savaites vyksta koncertai. Planuojama, kad per metus jų bus 26.

Nepavykus pratęsti pokalbio su S.Štariene, internete LŽ rado duomenų, kad per beveik 10 gyvavimo metų jos atstovaujamas fondas surengė apie penkiasdešimt koncertų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.