„Valgymas taip pat gali virsti priklausomybe. Europoje 34 procentai moterų ir 45 procentai vyrų kenčia nuo antsvorio, daugėja vaikų, sergančių antrojo tipo, arba suaugusiųjų, cukralige”, – įspėja gydytojas endokrinologas Andrejus Levingeris. Jis pasisako už tai, kad reikia valgyti dažnai, laiku ir po nedaug. Nereikia laikytis ypatingų dietų, kad nevirstume nutukėliais, – tik valios ir savigarbos.
Apsipirkti – užkandę
Anot gydytojo, labai svarbus yra valgymo režimas – turime valgyti reguliariai, 4-5 kartus per dieną, ir maždaug tuo pačiu metu. Pusryčių praleisti nepatartina. Jie turėtų būti gana lengvi: virtos daržovės, daugiau ląstelienos turinčių grūdų košė, galima suvalgyti gabalėlį virtos mėsos ar žuvies, kad ilgiau išliktumėte sotūs.
Po dviejų su puse valandos valgykite priešpiečius – liesą varškę, jogurtą, obuolį, puselę banano ar džiūvėsėlį su arbata. Tiks riekelė duonos (nesvarbu, baltos ar juodos; angliavandenių turi vienodai). Ir štai taip, jau du kartus numalšinę alkio kirminą, atėjus pietų metui, galėsime mėgautis maistu ir valgyti tai, ko norisi. Ir nesukimšime jų per keletą minučių.
Endokrinologas sakė, jog tam tikra produktų valgymo seka turi prasmę: pradėdami nuo šviežių salotų, po to suvalgę bulves, „nebesukaposime” per daug mėsos.
„Viskas labai paprasta. Mūsų delne telpa apie 100 gramų mėsos. Balta paukščio krūtinėlė turi apie 100 kalorijų, šlaunelė – 165-ias, o toks pat kiaulienos gabaliukas – 300 kalorijų. Tad pasirinkime: trys delno dydžio gabalėliai paukštienos, pora jautienos ar vienas – kiaulienos arba dešrelė.
Pavakariai – taip pat taisyklingos mitybos grandis. „Pabandykite 16 – 17 val. išleisti moterį apsipirkti. Alkana ji pirmiausia nusipirks pyragaitį ar mišrainę arba šeimai pripirks per daug, per riebaus, per brangaus maisto. Tad jau prieš išeidama iš darbo ji turėtų suvalgyti tą patį, ką ir priešpiečiams – pusę banano, jogurto, obuolį.
Vakarienei turėtume valgyti ką nors lengva: jeigu pusryčiams buvo daržovės, tai dabar tiktų košės, arba atvirkščiai. O štai po penketo darbo dienų, savaitgalį, galime nesilaikyti jokių apribojimų – valgyti, ką norime, tik nustatytu laiku. Ir jeigu jau būsime įgudę valgyti penketą kartų per dieną, „atliekamas” kąsnis nelabai lįs burnon.
Geriau – nekrakmolingi
Gydytojas pataria vakarieniauti visai šeimai kartu, bet nebūtinai – tą patį: liesi šeimos nariai ne taip griežtai laikosi mitybos taisyklių, o dručkiai turėtų kai ko atsisakyti.
Gydytojas sako, jog sveikatai kenkia ne aštrūs padažai, o krakmolingi, riebūs. Reikėtų apsižiūrėti: pomidorų padažas su baziliku turi 100 kalorijų, o krakmolingas kečupas – 300. Galima patiekalą pagardinti šaukštu majonezo, tačiau vyno actas kalorijų neturi visiškai; tereikia atrasti sau skanų pagardą. Saldų kisielių turėtume skiesti, o didžkukulius nebūtina užgerti kisieliumi.
Viena nutukimo problemų – jog neturime vyno ir prieskonių vartojimo kultūros. Prieskonius turėtume rinktis iš to regiono, kuriame gyvename. Visokios „vegetos” mums netinka, bet labai sveika kai kurie jų komponentai – petražolės, bazilikas, mairūnas.
Tegu netrūksta laimės hormono
„Palaikyti stabilų svorį yra darbas”, – sako endokrinologas. Optimalu aktyviai judėti per savaitę po 3 -4 valandas, tačiau sportuoti užtektų ir po valandą du kartus per savaitę. Turime rinktis tik tai, kas teikia mums ne kančią, o malonumą: jogą, kvėpavimo gimnastiką, plaukiojimą, dviratį, štangos kilnojimą, šokius ar sodininkystę. Šiais džiaugsmais save lepinti patariama pakeitus aplinką. Tuomet organizme gaminasi endorfinai – laimės hormonai”, – sakė jis.
Prieš pradedant grūdintis sportu, vertėtų lengvai užkąsti, o po fizinio krūvio išgert bent jau energetinio gėrimo ir užkąst salotų su padažu, o ne kepsnio.
Patarti, kaip subalansuoti mitybą, gali šeimos gydytojai; jie turi specialius dienynus. Nutukimui gydyti jau turime keletą efektyvių vaistų. Tačiau, A. Levingerio nuomone, ne nesėkmės baimė, ne visuomenės spaudimas turėtų būti priežastis mesti svorį – turi suprasti, kad tai darai dėl savęs, dėl to, kad ilgiau galėtum mėgautis savo darbu, šeima, ilgiau pabūti šiame pasaulyje. Neatradę kitų būdų spręsti savo psichologinėms problemoms, tik apsirijimą, nepakeisime ir gyvenimo įpročių. Tad jeigu esame linkę malšinti stresą persivalgydami, svarbiau būtų pasikonsultuoti su psichologu nei su endokrinologu ar dietologu.