Ar antstolis gali reikalauti, kad nuomos mokestis būtų pervedamas patalpų savininko skolai padengti? Ar savininkas gali nutraukti sutartį su nuomininku, iš kurio dėl šios priežasties negavo sutarto mokesčio?
Į klausimus atsakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Pastebime, kad turtinės prievolės dažnokai sudrumsčia nuomotojų bei nuomininkų santykius. Nuomininkai paprastai nesijaučia atsakingi už nuomotojų skolas, todėl sutrinka, gavę tokius antstolių patvarkymus. O jeigu dar savininkas ragina antstoliui „nieko nemokėti” ir pagrasina nutraukti sutartį nesulaukdamas savo pinigų, įsiplieskia konfliktai.
Tačiau pagal įstatymus antstolio reikalavimas pervesti nuompinigius į jo sąskaitą yra teisėtas ir pagrįstas, jeigu nuomotojas turi skolų. Vykdydamas išieškojimą, antstolis gali net uždrausti nuomininkui atsiskaitinėti su nuomotoju ir pateikti reikalavimą nuompinigius pervesti į depozitinę sąskaitą.
Pagal Civilinio proceso kodekso 688 straipsnį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigus ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigus ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Tai reiškia, kad skolos padengimui gali būti naudojami ir nuompinigiai. Tokiu būdu nuomininko sumokėtos lėšos niekur nedingsta – jo atsiskaitymas su nuomotoju laikomas tinkamu atsiskaityti pagal nuomos sutartį.
Pasitaiko, kad nuomotojas nenori pripažinti antstolio reikalavimų, todėl bando paveikti nuomininką, tikina toliau atsiskaitinėti tik su patalpų šeimininku. Skolingų asmenų butuose gyvenantys nuomininkai kartais stengiasi nepriimti antstolių siunčiamų laiškų, kad neįsipainiotų į savininkų finansines problemas.
Jei tokiu atveju kyla dvejonių, kaip pasielgti, geriausia būtų susisiekti ir visas aplinkybes išsiaiškinti su antstoliu, siuntusiu laišką. Jeigu ir po to manoma, kad antstolio reikalavimas yra nepagrįstas arba pažeidžia asmens teises ar interesus, antstolio patvarkymą galima ginčyti teisme, – skundas paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Antstolio reikalavimai yra privalomi, todėl savavališkas jų nevykdymas gali sukelti nemalonių pasekmių.
Pavyzdžiui, jeigu nuomotojas nutraukia sutartį negaudamas nuompinigių, kurie yra skirti skolai padengti, jis gali būti baudžiamas už kliudymą atlikti antstolio veiksmus. Asmeniui, kuris nepaiso antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1000 litų baudą. Be to, nuomotojui vienašališkai nutraukus sutartį, antstolis gali jo vardu sudaryti naują sutartį, kurios pagrindu mokami nuompinigiai būtų skirti padengti skolai. Minėta administracinė atsakomybė gali būti taikoma ir antstolio patvarkymo nevykdančiam nuomininkui. Jeigu antstolio reikalavimas nevykdomas ir kreditorius dėl to patiria žalą, skolininko turto laiku neperdavusiam asmeniui taip pat gali būti pateiktas ieškinys, reikalaujant šią žalą atlyginti.
Skolininko turtu disponuojančius ar tokį turtą saugančius asmenis įstatymas įpareigoja antstolio reikalavimu per nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto. Šios įstatymo nuostatos dažnai padeda skolininkams atgauti jų pačių skolas. Todėl prasidėjus priverstinio išieškojimo procesui, antstoliui vertėtų pateikti visą informaciją apie savo skolininkus, kurių sugrąžintos lėšos ar turtas gali padėti greičiau padengti susidariusias skolas.