Iš trijų didžiausių Lietuvos miestų kukliausių investicijų sulaukia Kaunas.
Verslininkai, teigdami, kad nei Lietuvos, nei užsienio investuotojai mieste nelaukiami, savivaldybę ragina pagaliau imti dirbti.
Bene daugiausia vilčių teikia būsimos, tačiau nuolat stringančios Kauno sporto arenos Nemuno saloje statybos, į kurią žada investuoti ne tik miesto valdžia, bet ir privatūs verslininkai, glaudžiai bendradarbiaujantys su užsienio kompanijomis.
Vien moliniais bokalais, anot verslininkų, patrauklaus Kauno įvaizdžio nesukursi ir investuotojų nepritrauksi – užsienio kapitalą bandantis vilioti miestas neišnaudoja savo, kaip geografinio Lietuvos centro, galimybių, ekonomikos, mokslo, kultūros potencialo.
„Aplink Kauną ar pačiame Kaune nėra tokių suformuotų „plyno lauko” investicijų, tinkamų žemės sklypų, kur būtų galima žinomomis sąlygomis, gana greitai ir lengvai pradėti savo veiklą”, – teigia „Betonikos” direktorius Vytautas Niedvaras.
Pasak verslo konsultanto Aleksandro Abišalos, sunku rasti ne tik vietą.
„Miesto administracija teigia, kad nebaigta žemės reforma, nieko negalima daryti. Aiškiai matyti, kad mes jiems lyg ir trukdome. Požiūris yra nekoks”, – sakė A. Abišala.
Verslininkų teigimu, biurokratinis savivaldybės aparatas atbaidė ne vieną potencialų užsienio investuotoją.
Nuolat apie investicijoms atvirą Kauną kalbantys ir įvaizdžio programas kuriantys valdininkai pripažįsta, kad savivaldybėje net nėra skyriaus, kuris rūpintųsi, kaip pritraukti kapitalą.
„Tai iš tikrųjų yra labai keblu, lyg ir ne visai savivaldybės funkcija. Čia reikia labai daug išmonės, didelio talento dirbti su verslininku, nes verslininkas dažnai ateina ir prašo „duok, duok, duok”, – teigė Kauno savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius.
Statistikos duomenimis, pernai pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui Klaipėda Kauną lenkė beveik 2, Vilnius – 5 kartus.