Lietuvos sporto vadovams Kaunas kelia daugiausia nerimo, juoba kad miestas rizikuoja netekti teisės tapti vienu iš Europos krepšinio čempionato šeimininkų
Kaune vakar apsilankęs Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Algirdas Raslanas sukėlė nemenką sąmyšį. Jis viešai užsiminė, kad po ketverių metų Lietuvoje vyksiančio Europos krepšinio čempionato laikinoji sostinė gali nesulaukti.
Svarstomos alternatyvos
„Nieko nepadarysi, „FIBA-Europe” reikalavimus vykdyti turėsime, čempionato pogrupiams reikia 4 arenų, o arena Nemuno saloje „vėluoja” jau 3 metus, projektas stringa ir dabar. Neaiškios ir Klaipėdos arenos perspektyvos”, – po susitikimo su Kauno meru Andriumi Kupčinsku sakė A.Raslanas. Jis pridūrė, kad jau ieškomi alternatyvūs variantai. Puse lūpų kalbama, kad vietoj Kauno čempionatui gali būti pasiūlyta sostinės universali salė „Sportima”. Anksčiau Kauno „Žalgirio” vadovai buvo užsiminę, kad Eurolygos rungtynes jiems gali tekti žaisti Rygoje.
„Realiai galime kalbėti tik apie Šiaulius ir Panevėžį, nes šie miestai gavo Europos Sąjungos (ES) paramą. Lieka Kaunas ir Klaipėda. Kaunas kelia daugiausia nerimo”, – pabrėžė A.Raslanas.
Laikinosios sostinės vadovai patikino, kad iš kelių miesto prioritetų arenos Nemuno saloje statyba yra bene svarbiausias, ir pridūrė, kad kitos vietos svarbiam objektui tikrai neieškoma. „Vieta nebus keičiama, iki atostogų visi klausimai bus išspręsti. Savivaldybės administracija dirba, taryba turės apsispęsti artimiausiu metu”, – sakė meras A.Kupčinskas.
Projekto dar nesvarstė
Anksčiau teigta, kad gegužės 10 dieną Kauno miesto taryba turėtų svarstyti koncesijos sutarties su Prancūzijos bendrove „Bouygues Batiment International” projektą. Su juo jau supažindinami konfidencialumo sutartis pasirašę tarybos nariai.
Tačiau neoficialiai teigiama, kad projektas tarybą greičiausiai pasieks tik mėnesio pabaigoje, o prancūzų pateiktos sąlygos vertinamos gana skeptiškai. Iki šiol viešai kelis kartus įvardyta Kauno arenos kaina buvo apie 450 mln. litų, tačiau manoma, kad iš tikrųjų ji gali būti kur kas didesnė.
Kaune vis dažniau pasigirsta kalbų, kad reikėtų grįžti prie kauniečio architekto Eugenijaus Miliūno ir jo grupės parengto sporto arenos projekto. Tačiau, kaip vakar tikino meras A.Kupčinskas, oficialių svarstymų šiuo klausimu nėra. Bent jau tol, kol derybos su „Bouygues Batiment International” nebaigtos.
Nepamatuotos pretenzijos
A.Raslanas atėmė iš Kauno viltį tapti sportiškiausiu šalies miestu. Laikinoji sostinė, skirtingai nei kiti miestai, iki šiol nėra parengusi prioritetinių sporto objektų sąrašo. Tad Kauno politikai jau pražiopsojo galimybę artimiausiu metu sulaukti ne tik valstybės, bet ir ES paramos.
Prieš keletą metų KKSD tarpininkavo, kad Kaunas gautų 10 mln. litų siekiančią valstybės paramą S.Dariaus ir S.Girėno stadionui atnaujinti, tačiau įrodyti objekto svarbos miesto valdantiesiems tąkart nepavyko. A.Raslanas vakar neslėpė, jog minėto stadiono analogą jau numatyta statyti Vilniaus Šeškinės mikrorajone.
Po dvejų metų vyksiančiam Europos lengvosios atletikos čempionatui Kaunas turės pasirengti gavęs keturiskart mažiau, t. y. tik apie milijoną litų paramos.
Tačiau miesto valdžios ambicijų tai, atrodo, nemenkina. Nors mainais už panaudos sutartį futbolo klubas „FBK Kaunas” S.Dariaus ir S.Girėno stadioną dar šiais metais siūlėsi atnaujinti investuodamas per 60 mln. litų, Kauno politikai pasirengę jį pasilikti savo dispozicijoje. „Bent jau iki 2009 metų”, – pabrėžė meras A.Kupčinskas.
Siekių turėti visus europinius standartus atitinkantį baseiną turėtų atsisakyti ir „Girstučio” sporto centras. KKSD vadovybė kauniečiams siūlė pirmiausia apsvarstyti, kiek miestui kainuotų pačiam išlaikyti ilgiausiu takeliu šalyje garsėjantį baseiną, mat valstybės remiamų objektų sąraše jo nėra.