Valstybės turto fondas panoro naujų įgaliojimų

Pasibaigus privatizavimo procesui be darbo likti nenorintys Valstybės turto fondo darbuotojai griebėsi kurti ambicingą išlikimo strategiją

Mažėjanti privatizacijos apimtis ir grėsmė po kelerių metų netekti darbo paskatino Valstybės turto fondą (VTF) ieškoti naujų veiklos sričių.

Prieš kelias dienas VTF Vyriausybės kanceliarijai pateikė naują veiklos strategijos projektą. Jame fondas nurodo, kad po savo sparnu galėtų priglausti visą valstybei priklausantį turtą: valstybinių institucijų pastatus ir valstybinę žemę. VTF tikina, kad jis pasirengęs veiksmingai spręsti valstybinio turto administravimo klausimus. Tačiau politikai tokias iniciatyvas vertina atsargiai.

Ne pirmas projektas

VTF „išgyvenimu” pradėjo rūpintis dar prieš metus. Jau tuomet Vyriausybės kanceliariją pasiekė pirmoji fondo veiklos strategija. Tačiau sulaukę pastabų jos rengėjai projektą atsiėmė. Antrą kartą pateikta strategija irgi nesulaukė Vyriausybės palaiminimo. „VTF jau ne pirmą kartą teikia strategijas. Pirmąją strategiją jie atsiėmė, vėliau pateikė naują, tačiau sulaukė ankstesnio Vyriausybės kanclerio pastabų ir vėl turėjo kažką keisti”, – LŽ sakė Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Rekerta.

VTF generalinis direktorius Audrius Rudys teigė, jog tąkart pateiktą projektą Vyriausybės kanceliarija grąžino tobulinti. „Buvo nurodyta dar padirbėti ir pateikti patobuliną strategijos projektą”, – pasakojo A.Rudys.

Mato kitą nišą

Šįkart Vyriausybės kanceliarijai pateiktame veiklos strategijos projekte VTF nori keisti savo veiklos kryptį. Šiuo metu fondas daugiausia užsiima valstybinio turto privatizavimu. Tad pasibaigus privatizavimo procesui fondas būtų priverstas nutraukti savo veiklą, nes nebeturėtų kuo rūpintis.

Todėl VTF ir ėmėsi tobulinti būsimos veiklos strategijos projektą. Jame nurodoma, kad pasibaigus privatizavimo procesui fondas galėtų tęsti savo veiklą ir rūpintis valstybinio turto valdymu bei administravimu. „Privatizavimas po truputį mažėja, ir mes manome, kad yra nemažai su valstybinio turto valdymu susijusių klausimų, kuriuos VTF galėtų veiksmingai spręsti”, – LŽ teigė A.Rudys.

Jis atsisakė atskleisti, kokio valstybės turto valdymą norėtų prižiūrėti jo vadovaujamas VTF. Tačiau, pasak LŽ šaltinių, fondas norėtų, kad jam būtų patikėti visi valstybiniai pastatai ir valstybei priklausanti žemė.

Nori valdyti

VTF Vyriausybei siūlosi užsiimti valstybinių institucijų pastatų valdymu, eksploatavimu ir priežiūra. „Fondas persiorientuoja ir bando siūlyti savo paslaugas valstybės institucijoms turto valdymo ir priežiūros srityje”, – sakė K.Rekerta.

VTF direktorius A.Rudys negalėjo paaiškinti, kodėl Vyriausybė staiga turėtų viso valstybinio turto priežiūrą atiduoti į vienas rankas. „Matote, dabar svarbu ne tai, ką manote jūs ar mes, bet tai, ką mano Lietuvos Vyriausybė”, – aiškino jis.

Vyriausybės kanceliarijai niekas nesiskundžia, kad valstybinių institucijų pastatų priežiūros našta per sunki. „Tokių nusiskundimų girdėti neteko. Tačiau pastatų priežiūra – papildoma funkcija, kuri reikalauja papildomo dėmesio”, – sakė K.Rekerta.

Vertina atsargiai

VTF su Vyriausybės kanceliarijos dar nepatvirtintu veiklos strategijos projektu suskubo supažindinti kai kuriuos Seimo narius. Jie buvo nustebinti VTF ambicijų valdyti ir prižiūrėti visą valstybinį turtą. „VTF tolesnėje savo veikloje norėtų prisiimti labai daug naujų funkcijų ir didelio masto darbų. Tačiau, mano supratimu, norai sutelkti visa į fondo rankas kelia daug abejonių”, – LŽ sakė Seimo Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas.

Parlamentaras atsargiai vertino galimybę perduoti valstybinį turtą vienos įstaigos žinion. „Vyriausybės laukia labai atsakingas sprendimas. Tai, kad įstaiga turi didelių ambicijų – nieko blogo. Tačiau Vyriausybė turi viską labai gerai pasverti”, – sakė D.Jankauskas.

Be to, parlamentaras pabrėžė, kad VTF nori valdyti valstybinį turtą, bet neturi aiškių planų, kaip tai darys. „Paklausiau VTF, kiek reikės laiko suskaičiuoti visam valstybiniam turtui. Atsakymo nesulaukiau, buvo paaiškinta, kad tokiems skaičiavimams reikia daug lėšų, tačiau kiek, niekas taip ir nepasakė”, – stebėjosi D.Jankauskas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.