Šiemet Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) švęs savo veiklos penkmetį.
Nuo veiklos pradžios į LEZ investuota 505 mln. litų, iš kurių 419,7 mln. litų sudaro užsienio investuotojų lėšos. LEZ įmonėse dirba apie 3 000 žmonių. Tarp investuotojų yra kompanijos iš Tailando, Airijos, Japonijos, Lietuvos, Austrijos.
Vien tik pernai LEZ sulaukė 184 mln. litų investicijų (113 mln. litų investavo užsienio subjektai). Į aplinkosauginius projektus investuota virš 3 mln. litų.
2006 metais buvo pasirašytos dar 9 naujos sutartys dėl projektų, kuriuos įgyvendinus Klaipėdos LEZ bus sukurta apie 600 naujų darbo vietų.
Nauda visiems
Pasak LEZ vadovų, apčiuopiamos naudos iš Klaipėdos LEZ gauna ir vietiniai verslininkai, ir eiliniai žmonės, ir Lietuvos biudžetas.
„Dauguma veikiančių bei besikuriančių įmonių krovinius transportuoja per Klaipėdos uostą – tai didina krovos apyvartą. Lietuvos statybos įmonės, kitų paslaugų bei produkcijos tiekėjai zonoje gauna ir gaus papildomus užsakymus. LEZ įmonės jau pirko prekių bei paslaugų daugiau kaip už 135 milijonus litų. Didėja mokesčių mokėtojų skaičius, įmonės moka dešimtis milijonų litų mokesčių į valstybės biudžetą”, – sako LEZ valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas.
Šios bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas atkreipia dėmesį į tai, kad zonos inžinerinės infrastruktūros plėtrai buvo naudojamos valstybės, Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, Klaipėdos miesto savivaldybės bei LEZ valdymo bendrovės lėšos. Iš viso į Klaipėdos LEZ infrastruktūrą iki šiol investuota 24,4 mln. litų, iš jų – 9,6 mln. litų sudarė valstybės lėšos.
„Pritrauktų investicijų į laisvąją ekonominę zoną dydis, papildomi užsakymai bei sukurtos darbo vietos net didžiausius skeptikus turėtų įtikinti valstybės investicijų į zonos infrastruktūrą efektyvumu”,- teigia P. Vasiliauskas.
ES struktūrinių fondų lėšomis zonoje buvo nutiestos dvi naujos gatvės, kuriose įrengtos vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų sistemos bei apšvietimas, sutvarkyta aplinka. Visų šių darbų vertė siekia 12,7 mln. litų.
Šiais metais numatyta toliau plėtoti teritorijos ir gamybos infrastruktūrą. Tuo tikslu zonoje bus pastatytas priešgaisrinio padalinio depo pastatas, rengiami Pramonės gatvės tęsinio, Švepelių gatvės, geležinkelio atšakos, naujos rajoninės 110/10 KV transformatorinės pastotės atšakos techninio projektavimo darbai.
Naujos technologijos
Dar vieno zonos infrastruktūros objekto – valymo įrengimų antrosios slėginės linijos laukia visi miesto gyventojai. Šį pavasarį Klaipėdoje įvykusi aukšto slėgio nuotekų vamzdynų avarija parodė, kad uostamiesčiui tokia linija ypač reikalinga. Antroji slėginė linija turės išskirtinę aplinkosauginę reikšmę, nes kol jos nėra, įvykus avarijai, nevalytos miesto nuotekos teka į Kuršių marias. Šios linijos projektavimo darbus finansavo zonos valdymo bendrovė.
Pasak P. Vasiliausko, aplinkosaugos padėtis LEZ valdomoje teritorijoje ir aplinkinėse vietovėse atitinka teisės normų reikalavimus, keliamus pramoninėms teritorijoms. Aplinkosaugos padėtis artimiausiu laiku bus dar griežčiau stebima ir kontroliuojama, nes jau patvirtinta aplinkos monitoringo programa, kurios parengimą finansavo zonos valdymo bendrovė, o įgyvendinimą kontroliuos miesto Savivaldybė.
„Džiugu, kad visos ateinančios įmonės naudojasi išskirtinai naujomis technologijomis, pažangiausiais pasiekimais savo pramonės šakose, kurie daro minimalią įtaką aplinkai. PET gaminiai, aliejaus gamyba – tai produktai, kurie naudojami maisto pramonėje, natūralu, kad ir aplinkosauginiai reikalavimai šioms pramonės šakoms yra didžiausi ir jų griežtai laikomasi”, – pažymėjo E. Kiudulas.
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė tradiciškai prisideda ir prie miesto socialinio bei kultūrinio gyvenimo dalyvaudama rėmimo bei mecenavimo akcijose. Bendrovės lėšomis į senamiestį buvo sugrąžintas vienas iš Klaipėdos miesto simbolių – Senamiesčio katinas. Tęsiama tradicija skirti stipendiją Klaipėdos universiteto studentui, remiami vaikų namų projektai, vaikų teatrai, Jūros šventės renginiai ir kt.