Klaipėdos dailės parodų rūmuose du žinomi Klaipėdos menininkai – tapytojas Edvardas Malinauskas ir jo sūnus skulptorius Jurgis Malinauskas šeimyniškai surėmė pečius ir publikos teismui pateikė jubiliejinį projektą „70+30=100” – dvi parodas po vienu stogu.
Gal ir pamelavo
Tapybos paroda nepatiklią šypseną keliančiu pavadinimu „Paskutinis klyksmas” ženklina žymaus klaipėdiečio marinisto Edvardo Malinausko 70-metį. Retrospektyvinėje parodoje – 48 dailininko drobės iš asmeninio archyvo bei privačių kolekcijų.
„Turiu ir daugiau ką parodyti, bet nenorėjau pergrūsti, – šypsojosi E.Malinauskas, aprodydamas per dvi sales nusidriekusią savo tapybos ekspoziciją. – Nuo 1963-iųjų, kai baigiau dailės institutą ir „esu tapyboje”, nutapiau gal du tūkstančius paveikslų. Bet čia savo „ataskaitą” pradedu maždaug nuo 35 metų amžiaus, kai rimčiau tapyt pradėjau, kai ėmė pirkti mano darbus… Nuo 1979-ųjų, kai po 10 metų atsisakiau direktorystės vaikų dailės mokykloje ir atsidėjau kūrybai.”
Parodos paveiksluose, į kuriuos bepažvelgsi, beveik visur – jūra. „Ji man svarbiausia, – neslėpė tapytojas. – Ji dabar mane jau ir rengia, ir maitina. Iš jos valgau duoną su sviestu. Nors tapau ne iš natūros, dažnai nueinu prie jūros – įspūdžių pasisemt, pasikraut.”
Žiūrint į energija trykštantį dailininką, ilgametį slidininką, nepailstantį pokštininką E.Malinauską, sunku patikėti, kad jam gegužę sukanka 70, kad tai, anot jo, – „Paskutinis klyksmas” ir kad po dešimties metų, 80-mečio proga, jis vėl nesudrebins Parodų rūmų kita jubiliejine paroda. „Jei taip nutiks, paroda vadinsis „Atsiprašau, pamelavau”, – juokėsi jis.
E.Malinauskas – charizmatiška asmenybė, viso savo gyvenimo veikla nusipelnęs pagarbą ir pripažinimą Klaipėdos miesto menininkų bendruomenėje ir miesto visuomenėje.
Į parodos atidarymą ir pasveikinti jubiliatą susirinko tiek daug klaipėdiečių su „Klaipėdos” choru priešaky, kad net patys stebėjosi, – kaip į Jūros šventę. Betgi E.Malinauskas, Klaipėda ir jūra – neišskiriami, – pripažino visi.
E.Malinauskas – vienintelis Klaipėdos tapytojas, nuosekliai ir ištikimai savo kūryboje plėtojantis marinistinę tematiką. Jo paveiksluose tobulai atkuriamos nesuskaičiuojamos jūros ir marių būsenos, nuotaikų ir atspalvių kaita. Saviti ir įdomūs dailininko tapyti portretai, istorinės tematikos paveikslai, kurių taip pat esama parodoje. Žymaus klaipėdiečio veikloje ir kūryboje atsispindi XX a. pab. – XXI a. pr. šiuolaikinės dailės raida ir pokyčiai.
Pasilieka čia
Kartu su tėvu, jį dvasiškai palaikydamas, bet su juo nesirungdamas, savo visai kitokią kūrybą greta pristato jaunajai Klaipėdos skulptorių kartai atstovaujantis Jurgis Malinauskas. Jo 30-mečio (rugsėjo 22-ąją) parodoje „Pasilieku čia.lt” demonstruojama įspūdinga erdvinė instaliacija.
„Ja šiek tiek paliečiu emigracijos temą, – sakė Jurgis, paprašytas pakomentuoti savo kūrinį. – Kaip matote, šie medžiai – plikais kamienais, be šakų ir šaknų, sujungti metalo konstrukcijomis – dirbtiniais saitais su Lietuva ir pasauliu. Jie styro idiliško lietuviško fotopeizažo fone, kuriame – žmonių apleista, griūvanti Obelių sodyba… Tai sintetiniai daiktai – be tikros žolės ir tikro kvapo.”
Skulptorius prisipažino, kad turi sentimentų ir tai kažkada gražiai sodybai, ir savo gimtajam miestui Klaipėdai, ir Lietuvai. „Tai reiškia, kad pasilieku čia – Lietuvoje ir Klaipėdoje”, – reziumavo Jurgis.
Anot jo, galima pragyventi ir čia. Iš meno – taip pat: „Dabar daug užsiimu dizainu – šviestuvų, baldų ir šiaip reklama. O skulptūra, instaliacijos – hobis, kuris norėčiau, kad kada nors taptų pragyvenimu”.
Ir menotyrininkė Goda Giedraitytė pripažino, kad instaliacijos „Pasilieku čia.lt” „autorius nesigviešia nuosekliai savo kūrybinį kelią ir pasirinktą plastiką propaguojančio menininko vardo – jam daug svarbiau pats procesas, kurio metu mintis įgyja kūną ir tampa meno kūriniu.” O tolimesnis kūrinio gyvenimas priklauso nuo žiūrovo…
Belieka priminti, kad Edvardo ir Jurgio Malinauskų parodos Klaipėdos dailės parodų rūmuose veiks iki birželio 3-iosios.