„Puikiai organizuota, aukšto meninio lygio šventė vaikams ir tėvams. Renginys, kokių labai trūksta Klaipėdoje”, – taip žiūrovai atsiliepė apie tarptautinį lėlių teatrų festivalį „Karakumų asilėlis”.
Šiemet jau ketvirtasis festivalis „Karakumų asilėlis” vyko balandžio 27-29 d. Klaipėdos žvejų rūmuose. Per tris dienas jaunieji teatro žiūrovai pamatė devynių lėlių teatrų iš Lietuvos, Bulgarijos bei Norvegijos spektaklius. Turtinga festivalio programa atskleidė itin platų lėlių teatro meno spektrą, stulbinančias lėlės interpretacijų galimybes.
Šiuolaikiniame teatre lėlės – tai aktorių dėka atgyjantys pirštininiai žaislai ir dailiais drabužėliais aprengtos keramikinės lėlytės, popieriniai personažai ir šaukštai, šakutės, indai, medžiagos skiautės ar medžio pliauskos.
Lėlių teatras – tai žaidimas, apdovanojantis vaikus geromis emocijomis, žadinantis jų fantaziją ir kūrybiškumą, o tuo pačiu prabylantis tokiomis rimtomis temomis kaip meilė, pagarba, vienatvė, savigyna, Kristaus gimimas, karas, genocidas…
Pirmą kartą festivalio istorijoje šiemet visus lėlių teatrų spektaklius stebėjo ir vertino vaikų komisija. Ji išrinko ir apdovanojo specialiais prizais – „Karakumų asilėlio” pagalvėlėmis – tris lėlių teatro kolektyvus.
Įdomu, jog vaikai įvertino pačius rimčiausius spektaklius, apie kuriuos netgi buvo kalbama, jog tai teatras ne vaikams, o suaugusiesiems. Tai Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Po Betliejaus žvaigžde”, kuriame Kristaus gimimo istoriją pasakoja stalo indai; norvegų teatro „Fusentast” spektaklį „Smėlis tarp kojų pirštų”, kuriame aktoriai su lėlėmis, pasakodami tikrą vienos moters gyvenimo istoriją, atskleidė Antrojo pasaulinio karo ir genocido tragizmą.
Trečias spektaklis, nusipelnęs daugiausiai tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, tiek komisijos simpatijų, žiūrovų pageidavimu rodytas du kartus – tai „Nykštuko” teatro iš Kauno spektaklis „Kiaus, Miaus ir Tetulė”. Tai spektaklis apie vienišą tetulę, kuriai gyvenimą paįvairina peliuko ir katino draugija.
Spektaklio sėkmės garantas – komiškos situacijos, gilūs daugiaprasmiai veikėjų dialogai, detaliai kuriama atmosfera ir lėlės, animuojamos aktoriaus ir režisieriaus D. Armanavičiaus taip išraiškingai, jog įgyja spalvingą ir įtaigų charakterį.
IV tarptautinis festivalis „Karakumų asilėlis” buvo ne tik šventė lėlių teatro žiūrovams, bet ir vertingas renginys šios meno šakos mėgėjams bei profesionalams. Į festivalio programą buvo įtraukta diskusija apie spektaklį, paskaita apie privačius lėlių teatrus, edukacinis seminaras pedagogams.
Šmaikštus teatralizuotas festivalio atidarymas ir uždarymas su personažais Dieduku ir Bobute, ir net tokios smulkmenos, specialios žaismingai ištapytos durys, vaišės bei simbolinės dovanėlės pirmiesiems žiūrovams, – visa tai rodo šventės organizatorių Klaipėdos lėlių teatro kūrybiškumą, sugebėjimą rengti tokio masto festivalius ir tikrą pagarbą žiūrovui, nors ir mažam.