Po rugsėjo 11-osios įvykių virš pasaulio pakibusi terorizmo grėsmė daugelį valstybių privertė sugriežtinti migracijos įstatymus.
Tarptautinės darbo organizacijos priimta 108-oji konvencija „Dėl jūrininkų nacionalinių asmens pažymėjimų” bei naujesnė 185-oji konvencija, suteikusios teisę jūrininkams laisvai keliauti po pasaulį, daugelyje jas ratifikavusių valstybių beveik neveikia.
Jūrininkams, norintiems įvažiuoti į šalį, kurioje stovi jų laivas, anksčiau pakakdavo jūrininko asmens pažymėjimo ir laivo rolės. Dabar migracijos valdžia reikalauja ir įvažiavimo vizos.
Neseniai Japonija sugriežtino užsienio laivų įplaukimo sąlygas. Imami į krantą išlipančių jūrininkų pirštų atspaudai, tarsi jie būtų potencialūs nusikaltėliai. Likus 24 valandoms iki laivo atplaukimo į Japonijos uostą, reikia pateikti visų laive esančių žmonių sąrašą ir išsamius duomenis: vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, paso duomenys, atvykimo tikslas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose jūrininkai neturi teisės išlipti iš laivo be vizos. Hjūstone įvyko incidentas: tajų jūrininkai kelioms minutėms išlipo ant krantinės priimti tiekimo – laivo savininkui buvo skirta didžiulė bauda. Tik po griežto „P & I Club” draudikų pareiškimo ji buvo sumažinta.
Patiria nuostolių
Prieinama iki absurdo. Iš Lietuvos piliečių, norinčių į Kiniją, Graikiją ar Turkiją vykti poilsiauti ar verslo reikalais, įvažiavimo vizos nereikalaujama arba ją išduoda oro uostuose. Tačiau Lietuvos jūrininkas be vizos negali patekti į tose šalyse stovinčius laivus.
„Turkijos ambasadoje Lietuvoje mums paaiškino, kad mūsų jūrininkai vizą gali įforminti atvykę į Turkijos oro uostą. Ji kainuoja tik 10 dolerių. Tačiau iš tiesų yra kitaip. Jūrininkas su šia viza negali laivu išplaukti iš Turkijos. Ją iš anksto gauname per laivo agentą, o jos kaina – 10 kartų didesnė”, – pasakojo įdarbinimo kompanijos „Askoldas” vadybininkas Denisas Procenka.
Didžiosios įdarbinimo ir agentavimo kompanijos priverstos didinti baudas ir samdyti specialius žmones, kurie užsiima tik jūrininkų vizomis. Jie privalo gerai išmanyti daugelio valstybių migracijos įstatymus, nuolat stebėti jų pakeitimus. Vienose šalyse iš į laivą vykstančių jūrininkų reikalaujama tranzitinės vizos, iš kitų – darbo, trečiose jūrininkams vizą išduodavo atvykus, tačiau netikėtai liovėsi tai daryti ir taip toliau.
Prieš kelias savaites vienas Kaliningrado jūrininkas negalėjo patekti į savo laivą. Iš pradžių laivas jo laukė Hjūstone. Turėdamas JAV vizą, jūrininkas bandė ten nuskristi iš Maskvos. Į lėktuvą pasieniečiai jo neįleido, reikalaudami pateikti originalią laivo rolę, kurios jis, suprantama, neturėjo.
Grįžo atgal, o jo laivas per tą laiką iš JAV nuplaukė į Afriką. Po kelių dienų jūrininkas atskrido į Angolą, bet ir ten laukė nesėkmė – laivo agentas jam vizos negavo. Porą parų praleidęs Luandos oro uoste, vaikinas vargais negalais išskrido į Namibiją, kurioje, kaip jam garantavo, vizą galima gauti atvykus. Dar nežinome, ar jam pagaliau pavyko nukakti į savo laivą.
Didžiulių išlaidų turi ir laivų savininkai, mokantys už šias vizas. Kartą Graikijos ambasadoje Lietuvoje mūsų jūrininko vizoje per klaidą nurodė ne tas raides. Tai paaiškėjo tik nuvykus į Graikiją. Oro uoste jūrininką sulaikė ir pareikalavo grįžti atgal į Lietuvą. Bilietų į lėktuvą nebuvo, todėl jis dvi paras gyveno oro uoste, saugomas policininkų. Šiuo atveju laivo savininkui teko du kartus mokėti ir už vizas, ir už jūrininko kelionę į laivą.
Visos Klaipėdos įdarbinimo kompanijos draugiškai tvirtina, kad stengiasi laivų įgulų nekeisti Rusijos uostuose. Arba tai daro išskirtiniais atvejais, jeigu keitimo negalima atidėti iki kitos šalies uosto.
„Niekada nežinai, ko sulauksi iš tenykščių muitininkų, laisvai traktuojančių Rusijos migracijos įstatymus. Tai jie reikalauja originalios laivo rolės, tai jiems nepakanka jūrininko registracijos laive, kurią uosto kapitonas įrašė jūrininko knygelėje, ar netgi neleidžia su tranzitine viza nuvykti iš Šeremetjevo-1 į Šeremetjevo-2. Dėl Amerikos viskas aišku: jūrininkams ir lakūnams reikia C1D vizos, kainuojančios 100 dolerių. Kiekvienoje Rusijos pasienio perėjoje – savi įstatymai ir jokios tvarkos”, – sakė Klaipėdos vadybininkai.
Užsienio laivu į Kaliningrado uostą atplaukusiam Lietuvos jūrininkui skubiai prireikė vykti namo. Laivo agentas jam atvirai pasakė, kad vizos teks laukti penkias dienas. Tačiau galima gauti ir per valandą, tik reikės pakloti 3 tūkstančius rublių (300 litų). Teko mokėti iš savo kišenės. Į kieno – lieka tik spėlioti.
Jūrininkai neminimi
Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konvencija numatė, kad „jeigu jūrininko asmens pažymėjime yra vietos atitinkamiems įrašams, kiekviena ILO narė įsileis į savo teritoriją jūrininką, kuris turi galiojantį jūrininko asmens pažymėjimą, jeigu į teritoriją reikia patekti šiais tikslais: a) patekti į savo laivą ar pereiti į kitą laivą; b) tranzitu vykti į savo laivą kitoje šalyje arba grįžti į tėvynę”.
Tarptautinė transportininkų federacija (ITF) ir Europos transportininkų federacija (ETF), susirūpinusios dėl jūrininkų konvencinės teisės laisvai keliauti pažeidimo, ne kartą reiškė protestus. Pernai ITF konferencijoje Ženevoje buvo priimta rezoliucija, kurioje JAV vyriausybės reikalaujama supaprastinti jūrininkų vizų režimo sąlygas. Jūrininkų profsąjungos rezoliuciją nusiuntė ir ILO Administraciniam biurui, reikalaudamos išsiaiškinti, kodėl kai kurios šalys pažeidžia ratifikuotas 108-ąją ir 185-ąją konvencijas.
Nors Lietuva 108-ąją konvenciją ratifikavo, ji taip pat ją pažeidinėja. 2004 metais priimtame įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje” apie jūrininkus užsimenama tik viename 5 str. punkte, kuriame aiškinamos užsienio laivų, į Klaipėdos uostą atplaukusių krovai, įgulų sienos kirtimo sąlygos.
Tačiau užsienio jūrininkai į Lietuvą atvyksta ir sausuma – pakeisti įgulos narių ar ilgalaikio laivų remonto. Įstatymų kūrėjai tai pražiopsojo. Kadangi įstatyme apie tai nekalbama, šiems jūrininkams automatiškai taikoma kitų kategorijų užsienio piliečių buvimo Lietuvoje tvarka. Tai yra jie privalo turėti vizas.
Į Lietuvą įgulos nario pakeisti atvykusiam jūrininkui išduodama 5 dienų viza. Jeigu laivas dėl kokių nors priežasčių užgaišo Klaipėdos uoste, jūrininkui keliama administracinio teisės pažeidimo byla. Vasarį dėl audros Klaipėdos uoste užtrukusio laivo „Toyvo Vyakhya” savininkas dėl įgulos keitimo Lietuvoje sumokėjo 5 tūkstančių litų baudą.
Klaipėdos laivų agentai tvirtina, kad jiems labai sunku užsienio laivų savininkams paaiškinti, kodėl Lietuva jiems skiria tūkstantines baudas – logiškai tai nesuprantama.
Į Klaipėdą remontuoti atplaukiančių laivų savininkai patiria dar didesnių nuostolių. Laivai remontuojami pusmetį ir dar ilgiau, o įgula gali būti 90 parų. Po trijų mėnesių tenka keisti jūrininkus, mokėti už jų kelionę į namus, gauti vizas kitiems bei apmokėti jų atvykimą į Lietuvą. Taip keletą kartų, kol laivas baigiamas remontuoti.
Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija kartu su Lietuvos laivų statybos ir remonto įmonių asociacija ne kartą kreipėsi į Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas, prašydamos užsienio jūrininkų įvažiavimui ir buvimui Lietuvoje numatyti atskirą reglamentą.
Tačiau Vidaus reikalų ministerija vietoje to parengė naują įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje projektą. Jūrininkai ten apskritai neminimi!
Pasak Seimo nario Vaclavo Stankevičiaus, kurio paramos paprašė abi asociacijos, šis įstatymo projektas jau įregistruotas, tačiau pirmojo skaitymo dar nebuvo.
Jis pažadėjo informuoti parlamentarus apie jūrinių asociacijų ir Lietuvos jūrininkų sąjungos siūlymus: remontuojamų laivų užsienio jūrininkų buvimo terminą pailginti iki viso laivo stovėjimo Klaipėdos uoste laikotarpio; jūrininkų, kurie į Lietuvą atvyksta į savo laivą, įvažiavimo vizą reikia uždaryti pasienio punktuose, nes, juos įrašius į laivo rolę, jos nebereikia.