Karinėms pajėgoms pažėrė pinigų

Šiemet Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms skirta beveik dvigubai daugiau pinigų nei pernai ar užpernai.

Tai rodo, kad abstrakčios kalbos apie dar keleto karinių laivų įsigijimą jau šiemet gali virsti realybe.

Pinigai – ginkluotei

Šiemet Karinėms jūrų pajėgoms skirta net 84 milijonai litų. Iš jų 38,7 milijono litų teks išlaidoms, o pernai tam buvo skirta 6,3 milijono litų mažiau.

Aiškiausiai šiemet didžiules karinių jūrų pajėgų ambicijas rodo tai, kad įsigyti naujai ginkluotei skirta net 45,4 milijono litų. Per pastaruosius metus pirmą kartą skiriama tokia didelė suma.

Pavyzdžiui, užpernai įsigyti karinei ginkluotei buvo skirta 5,5 milijoną litų.

Tačiau net ir turėdami tokią sumą kariškiai pernai sugebėjo iš norvegų įsigyti 20 metų senumo minininką „Jotvingis“ už 2,1 milijono litų.

Turėdami kišenėje beveik dešimt kartų didesnę sumą kariškiai šiemet jau svajoja net apie du vos dešimties metų senumo patrulinius ar „Lindau“ klasės minų paieškos laivus.

Siekius įsigyti naujų laivų didina ir tai, kad kitais metais visiškai baigs pasenti „Grisha III“ klasės kovinių laivų diviziono fregatos „Žemaitis“ ir „Aukštaitis“.

Teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos patruliavimo funkcijas planuojama perduoti patrulinių laivų divizionui, kurį būtina sustiprinti.

Naujus pirkinius skatina ir tai, kad karinės jūrų pajėgos siekia aktyviau dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgų nuolatinės parengties priešmininės kovos junginyje. Bet dar neturima pakankamai modernių laivų, kad būtų galima jame dalyvauti nuolatos. Pilnateisiu junginio nariu yra tapęs minų paieškos laivas „Kuršis“, o šiuo metu tam ruošiamas „Sūduvis“.

Tik tada Lietuvos laivai rotacijos principu galės dalyvauti NATO junginyje.

Taikinyje – danai

Bet kol kas apie būsimus pirkinius ir jų kainas vengiama kalbėti. Tai laikoma didele paslaptimi, nors nuolatos tikinama, kad derybos vyksta.

„Visą laiką yra ieškoma geriausio techninio ir finansinio varianto. Mes neturime galimybių užsisakyti naują karinį laivą. Nuolatos klausinėjame savo partnerių apie galimybę įsigyti laivą, jie mums siūlo ir tada sprendžiame, kaip elgtis“, – sakė Karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas viešiesiems ryšiams vyresnysis leitenantas Ramūnas Kažerskas.

Anot jo, kariniai laivai yra labai specifinė prekė. Nėra kaip parduotuvės lentynoje išdėliota dešimt laivų ir renkiesi, kuris labiausiai patinka.

Pernai metų pabaigoje Karinėse jūrų pajėgose apsilankęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas prasitarė, kad dėl laivų deramasi su amerikiečiais ir danais.

„Šios šalys pačios stato karinius laivus, todėl turi ką pasiūlyti“, – sakė R.Kažerskas.

Pagrindinis kriterijus, renkantis karinius laivus, yra ne jo statybos metai, bet techninė būklė. Seną laivą modernizuoti jau nebeverta, nes tai gali kainuoti brangiau, nei statyti naują.

Karininkai emigruoja

Nors ketinama pirkti naujų laivų ir išlaidoms skiriama daugiau pinigų bei profesionaliems karininkams keliami atlyginimai, bet ir jūrų pajėgose jau susiduriama su emigracijos pasekmėmis.

„Kariuomenė yra kaip ir visuomenė. Karininkais dirba taip pat mąstantys žmonės, kurie išėję iš tarnybos išvažiuoja uždarbiauti į užsienį, ir jau pradeda trūkti tam tikrų specialistų“, – pastebėjo R.Kažerskas.

Anot jo, vis labiau pasigendama techninį išsilavinimą turinčių specialistų – mechanikų, elektrikų.

Kiekvieno profesionalaus karininko praradimas yra labai skaudus. Lietuvoje yra ruošiami specialistai tik sausumos ir oro pajėgoms, bet nėra jūrų pajėgų ugdymo centro.

„Aš pats esu baigęs Danijos karo akademiją, nemažai karininkų mokosi JAV, Norvegijos, Vokietijos akademijose“, – pasakojo R.Kažerskas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.