Svarstymus, kuo aptverti namą, lemia mūsų tikslai ir norai. Svarbu, ar tai turėtų būti tik dekoratyvinis elementas, ar nuosavos erdvės apsauga. Jei norite, kad namo tvora bylotų, jog vertinate natūralumą, šilumą ir teigiamą energiją, galite pasirinkti puikios kokybės ir išvaizdos natūralaus degto molio plytas – klinkerį. Nuo klinkerio sklinda natūrali gamtos šiluma.
Specialistai pataria
Klinkeris nėra nauja medžiaga Lietuvos rinkoje, tik ji kurį laiką buvo užmiršta. Klinkerio plytos ir trinkelės Europoje bei Lietuvoje naudojamos nuo praeito amžiaus ir puikiai laiko iki šių dienų.
Klinkeris – grubios keramikos produktas
Iki šiol grožėjomės iš klinkerinių plytų pastatytais namais Vokietijoje ar pas mus Klaipėdos krašte. Daugelis jų statyti dar praeito amžiaus pradžioje, bet puikiausiai atrodo ir šiais laikais. Klinkeris yra vienas grubios keramikos produktų. Jis gaminamas iš specialių molio rūšių, kurios maišomos vandenyje su lauko špatu ir maltu šamotu. Suteikus reikiamas formas gauta medžiaga džiovinama tol, kol drėgmės kiekis joje sumažės iki 3 procentų. Tada ji glazūruota, arba ne, kaitinama aukštoje temperatūroje. Klinkeris priklauso ypatingu kietumu pasižyminčių plytų ar trinkelių rūšiai. Jame yra didelis geležies oksidų kiekis. Aptvara iš klinkerio tinka tiek šiuolaikiškam namui, tiek stilingam dvareliui. Jis gerai atrodo kartu su kitomis medžiagomis, o skoningai suprojektuotas puikiai dera prie namo ir pernelyg neišsiskiria iš aplinkos.
Aptvaros iš klinkerinių plytų yra solidžios ir tvirtos, jų nereikia nei prižiūrėti, nei taisyti ilgus metus. Klinkerinės plytos yra atsparios atmosferos sąlygoms. Jos nekeičia spalvos veikiamos saulės ir yra nedegios. Rinkoje galima rasti didelį jų pasirinkimą. Jos skiriasi dydžiu, spalva ir forma. Iš plytų galima pastatyti visą aptvarą, kuri sandariai paslėps kiemo vidinę erdvę, tačiau tokia aptvara bus labai gremėzdiška. Be to, siena iš plytų labai greitai įkaista, o skleidžiant šilumą didėja artimiausioje aplinkoje esančių objektų temperatūra. Todėl vis dažniau tik stulpeliai ir cokolis yra iš klinkerio, o protarpiai iš kitos medžiagos, paprastai iš metalo arba medienos. Metaliniai protarpiai dažniausiai būna iš plieno arba kaltos geležies. Juos galima užsisakyti šaltkalvio arba kalvio dirbtuvėse. Jie yra apsaugoti nuo korozijos. Tokios aptvaros atrodo lengvos ir tarsi padidina sodo teritoriją.
Iš pradžių fundamentas
Statant tokias aptvaras pamatas neturi būti pernelyg gilus (paprastai užtenka 60 cm). Jeigu statoma masyvi aptvara mūrijant visą sieną, pamatas turi eiti giliau nei į dirvą gali įsiskverbti šaltis, kitaip tariant, atsižvelgiant į regioną jis turi būti nuo 80 iki 120 cm gylyje. Pamatams geriausias būtų B15 klasės betonas. Griovį po pamatu išklojame statybine folija, kad vanduo nenubėgtų iš skiedinio į žemę. Rekomenduojama, kad pamatas būtų apie 10 cm virš žemės lygio. Tai labai svarbus dalykas, nes jei iš žemės ant sienos patektų vandens, gali atsirasti baltų dėmių ant klinkerio.
Du būdai
Aptvaros stulpelius mūrijame iš klinkerinių plytų. Nuo jų matmenų priklausys stulpelio dydis. Iš vidaus stulpeliai turi būti sustiprinami 8-10 mm skersmens strypais kas 15-20 cm atstumu vienas nuo kito ir užpilti betonu. Plytoms mūryti reikia naudoti specialius skiedinius. Yra ir gatavas sausas mišinys, pagamintas iš aukščiausios rūšies jungiamosios cementinės medžiagos, kvarcinių užpildų bei tauriųjų priedų. Jame taip pat yra traso, t. y. vulkaninės prigimties mineralo, kuris mažina dėmių atsiradimo ant išmūryto paviršiaus tikimybę. Ši savybė ypač svarbi, jeigu aptvara yra nuolat veikiama nepalankių atmosferos sąlygų, tokių kaip lietus ir sniegas. Be to, skiedinys pasižymi plastiškumu, o jame esančios medžiagos sulaiko paviršiaus raukšlėjimąsi.
Mūryti galima „pilnomis” siūlėmis, o praėjus kelioms arba keliasdešimt minučių (priklauso nuo atmosferos sąlygų, plytos absorbcijos laipsnio bei su tuo susijusių skiedinio kietėjimo veiksnių) galima pradėti profiliuoti. Tai atliekame mediniu arba plastikiniu apvalios formos įrankiu. Mūrijant „pilnomis” siūlėmis sumažinsime vandens patekimo į aptvaros vidų galimybę. Siūlės storis turi būti vienodas per visą sluoksnį.
Kitas būdas – plytų mūrijimas paliekant vietas siūlėms. Išilgai plytų kraštų dėliojame 10-12 mm storio juosteles, o skiediniu užpildome tik tarpus tarp jų. Po maždaug 7 dienų galima vėl užpildyti tarpus tuo pačiu skiediniu.
Darbus atliekant ir juos baigus išmūrytus elementus reikia uždengti folija arba paklotu, kad apsaugotume skiedinį nuo galimų kritulių ir pernelyg greito džiūvimo.
Pabaigoje – dangtis
Stulpelius bei klinkerinius cokolius nuo viršaus reikia apsaugoti nuo vandens, kad jis nesiskverbtų į vidų ir neardytų aptvaro. Patogiausia būtų nusipirkti jau paruoštus dangčius stulpeliams ir stogelius cokoliams, tik reikia pasirūpinti, kad jie būtų tinkamo dydžio ir išeitų per kelis centimetrus už stulpelio bei cokolio kontūrų. Iš apačios jie turėtų turėti angas, kad lietaus lašai netekėtų per mūrą. Dangčius ir stogelius galima įsigyti įvairių dydžių, formų ir spalvų. Juos pritvirtinus mūsų aptvara jau baigta.