Nors buvo prognozuota, kad pagrindinę laikinosios sostinės pėsčiųjų arteriją po „Akropolio” atidarymo ištiks klinikinė mirtis, realybė pasirodė ne tokia baisi
Dar metų pradžioje iš Kauno Laisvės alėjos pradėjo trauktis kai kurie žinomi prekių ženklai. Vis dėlto manoma, kad sąstingis bus laikinas. Tiesa, kai kurie prekybos milžinai, pavyzdžiui, „Apranga”, iškart pareiškė, kad savo parduotuvių iš šios verslo zonos patraukti neketina. Nors sparčiai tuštėja prekybos plotai, jų nuomos kainos beveik nepasikeitė. Kvadratinio metro nuomos kaina čia svyruoja nuo 110 iki 140 litų.
Tiek nekilnojamojo turto ekspertai, tiek žinomi pramonininkai, tiek mokslininkai teigia, kad ateityje susiformuos nauji prioritetai, ir Laisvės alėja gali tapti itin prabangia laisvalaikio bei prekybos oaze. Tiesa, neabejotina, kad prieš tai ji pagaliau turės sulaukti deramo miesto valdžios dėmesio.
Nieko nenutiko
„Realijos tokios, kad iš esmės nieko nenutiko”, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Marketingo katedros vedėja Jūratė Banytė. – Pasitraukus keliems prekių ženklams jų vietas Laisvės alėjoje jau pradeda užimti kiti. Akivaizdu, kad centrinė miesto gatvė negali prarasti nei savo funkcijos, nei svarbos. Tokie dėsniai egzistuoja visame pasaulyje”, – LŽ sakė docentė J.Banytė.
Pašnekovė tvirtina, kad „Akropolis” atitinka vadinamųjų rekreacinių pirkėjų lūkesčius. Jos teigimu, Laisvės alėja turi ne tik reprezentacinę funkciją. Čia netrukus pradės telktis prestižiniai prekių ženklai, daugės prabangių parduotuvių, atsiras „butikai”, rinktinio vyno parduotuvėlės, taip, kaip yra, pavyzdžiui, Vienoje, Sankt Peterburge ar Kijeve.
„Pavyzdžių ieškoti nebereikia. Štai kad ir „Hugo Boss” ženklo parduotuvė, kurios pardavimas nė kiek nenusileidžia Vilniaus pardavimui. Vadinasi, paklausa mieste yra, bus ir atitinkamo segmento pasiūla. Dabar pagrindinis yra investicijų klausimas: ar jos ateis į miestą? Turime savimi labiau pasitikėti”, – įsitikinusi KTU Marketingo katedros vedėja.
„Akropolis” nenokautavo ir didžiųjų miesto prekybos centrų, tokių kaip „Hyper Maxima”, „Savas” ar „Mega”. Tiesa, oficialių duomenų nepateikiama, tačiau pirkėjų srauto sumažėjimo čia nepastebima. Manoma, kad nedaug sumažėjo ir „Urmo” lankytojų skaičius.
Būtinas valdžios dėmesys
Panašią nuomonę dienraščiui išsakė ir Kauno verslininkų namų direktorius Donatas Žiogas.
„Patys prekiautojai sako, kad čia kursis ne tik daugiau prestižinių parduotuvių, bet taip pat ir klubai bei restoranai. Jie bus pritaikyti labiau pasiturinčiam gyventojų sluoksniui, ne jaunimui, kuris kaip tik atranda „Akropolio” demokratizmą ir jo teikiamus malonumus”, – sakė D.Žiogas.
Jis pabrėžė verslininkų aktyvumo svarbą, tačiau mano, kad lemiama yra miesto savivaldybės pozicija – miesto valdžia negali likti nuošalyje.
Naujasis Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas tarp svarbiausių savo darbų yra įvardijęs ir Nacionalinės svarbos objekto statuso Laisvės alėjai pripažinimą. Tačiau iki šiol vykę miesto valdžios ketinimai ir pastangos imtis centrinės pėsčiųjų arterijos kapitalinės pertvarkos toliau skambių žodžių dar nepažengė. Mero tikinimu, netrukus turėtų prasidėti rimti pokalbiai su Laisvės alėjos atnaujinimo idėjos konkurso nugalėtojais architekto Šarūno Kiaunės kūrybine grupe. Tačiau, pasak mero, kai kurie darbai, pavyzdžiui, apšvietimo tvarkymas, turi būti pradėti nieko nelaukiant.
Gero nelaukia
Atrodo, kad skaudžiau didžiulio prekybos ir pramogų milžino atsiradimą išgyvena Laisvės alėjos pabaigoje įsikūrusios Vilniaus gatvės prekybos įmonės bei kavinės. Neoficialiai teigiama, kad ir šiaip apleistas bei mažai verslui patrauklus Kauno senamiestis skaičiuoja pirmuosius nuostolius. Kai kurios, ypač smulkesnės, parduotuvės jau planuoja iš šių vietų išsikelti. Neoficialiai kalbama, kad kai kurių prekybininkų apyvarta sumažėjo 50 ir daugiau procentų. Tiesa, daugelis senamiestyje dirbančių verslininkų tikisi, kad tai laikina ir dideles viltis deda į kasdien vis gausesnį užsienio turistų srautą. Mažai tikėtina, kad jie susivilios „Akropolio” pagundomis.