Pradėjęs savo karjerą aštuntąjį dešimtmetį šviesiaakis 53-ejų aktorius Džonas Travolta dar ir šiandien yra viena ryškiausių Holivudo žvaigždžių bei vis dar aktyviai filmuojasi.
Lietuvos kino teatruose pasirodžiusioje nuotykių komedijoje „Laukiniai šernai” apie vidutinio amžiaus krizės kamuojamus vyrukus, kurie užsimanė paragauti baikeriško gyvenimo, Dž. Travolta sukūrė pagrindinį vaidmenį.
Režisieriaus Volto Bekerio (beje, jis kažkada užsidirbdavo būtent perpardavinėdamas harlius) filme „Laukiniai šernai”, be Dž. Travoltos, gyvenimo džiaugsmą bandančius atgaivinti vyrukus vaidina ir aktoriai Martinas Lorencas, Timas Alenas ir Viljamas H. Meisis. Jiems puikiai antrina antrojo plano aktoriai – Rėjus Liota ir Marisa Tomei.
„Laukiniuose šernuose” keturi vidutinio amžiaus beveik nieko gyvenime nepasiekę vyrukai sumąsto leistis į avantiūrą. Savo turimais išpuoselėtais motociklais, kurie iki šiol buvo naudojami tik išvykoms į artimiausią barą, jie nusprendžia pervažiuoti visą Ameriką. Vyrukai apsivelka odinėmis striukėmis, išmeta laikrodžius ir mobiliuosius telefonus ir patraukia į kelią. Motokelionė turi jiems grąžinti pasitikėjimą savimi.
Džonai, šis vaidmuo jums buvo malonumas ar darbas?
Kartais pasijusdavau kaip žuvis, išmesta į krantą. Filmavimas vyko Nju Meksike, kuris įsikūręs gerokai aukščiau vandenyno lygio. Pavyzdžiui, maudynių tvenkinyje scena buvo filmuota 10 tūkst. metrų aukštyje. Taigi buvo diskomforto momentų.
Koks jūsų mėgstamiausias motociklas?
Pradėjau su „Honda”, kadangi šie motociklai buvo nebrangūs. Japonai patobulino „Harley-Davidson”, kurie lūždavo vos ne kiekviename kilometre, ir sukūrė kur kas patikimesnius „Honda”. Vis dėlto užkietėję baikeriai pripažįsta tik harlius. Po serialo „Sveikas sugrįžęs, Koteri” aš persikrausčiau į Floridą, kur vykdavo baikerių raliai „Daytona Bike Week”, ir išsinuomojau harlį, kad neatrodyčiau kaip balta varna. Taigi, kai man pasiūlė nusifilmuoti „Laukiniuose šernuose”, kaipmat prisiminiau savo baikerišką praeitį.
O kokį dabar turite motociklą?
Vieną iš „Soft Tail” versijų. Kasmet juos pervadina, ir aš jau pamiršau tikslų pavadinimą: „Soft Tail bla bla bla”…
„Laukiniai šernai” sėdo ant motociklų, kad pabėgtų nuo savęs. O ką jūs darote, kad išlaikytumėte dvasinę pusiausvyrą?
Labai daug visko darau, kad neutralizuočiau stresą. Laimei, plačiai apkalbėtoji vidutinio amžiaus krizė mane aplenkė, nors matematiką išmanau, tad žinau, jog senstu. Kartą per metus leidžiuosi su šeima ir draugais į kelionę. Į Afriką, Rusiją – bet kur.
Kartą prasitarėte, kad gyvenate ne paskutinį kartą…
Jaučiu, kad gyvenu pirmą kartą, ir man tai reiškia, kad turėsiu ir kitą gyvenimą. Tačiau tai asmeninė nuomonė. Žinote, kai kurie žmonės ateina į šį pasaulį su tokiu didžiuliu kiekiu žinių, kad sunku patikėti, jog jie gyvena pirmąkart.
Atskleiskite savo žavesio paslaptį.
Pirmiausia, ačiū, o antra, paslaptį atskleisti sunku. Manau, tai lengviau padaryti žvelgiant iš šono. Kai sutinki charizmatišką žmogų, pajuntu iš jo sklindančią teigiamą energiją. Galbūt todėl mums norisi būti šalia tokių žmonių. Manau, jeigu pakeistumėme savo gyvenimą tam tikru būdu, taptumėme kur kas žavingesni. Tam, kad geriau mane suprastumėte, papasakosiu vieną istoriją. Kartą mes su vaikais išvažiavome į Disneilendą, kur susipažinome su labai simpatiška atrakcionų darbuotoja. Ji prisipažino, jog čia tėjo dirbti po to, kai jai diagnozuotas krūties vėžys. Anksčiau jos darbas buvo susijęs su stresais ir daug negatyvių dalykų, ir mergina tada suprato, jog vienintelis būdas išgyventi – atsidurti pozityvioje atmosferoje. Galiausiai ji įveikė savo ligą, ir, esu tikras, tapo dar žavingesnė.
Jūsų talentas ir pozityvi energija yra Dievo dovana, laimingos vaikystės rezultatas ar asmeninės pastangos?
Manau, kad visa tai kartu sudėjus. Išaugau nuostabioje šeimoje. Mano mama buvo aktorė, režisiere ir mokytoja, o tėvas turėjo savo parduotuvę, tačiau jie buvo labai panašūs. Anksčiau mūsų visa šeima susitikdavo mažiausiai kartą per metus – Kalėdoms. Tačiau dabar jau nebe. Neseniai praleidau kelias dienas su savo seserimis Bahamuose – jos, beje, daug man padėjo, kad ateičiau į kino verslą ir išlikčiau jame.
O kaip jūs bendraujate su savo vaikais? Taip pat pozityviai, kaip ir jūsų tėvai su jumis? (Dž. Travolta ir K. Preston turi 14-metį sūnų Džetą ir 6-metę Elą. Beje, per „Laukinių šernų” premjerą pora prisipažino, jog planuoja jau ir trečiąjį vaiką.)
Viskas, ką jie daro, – nuostabu arba dar nuostabiau. Elos paveikslais nukabinėtos visos mūsų namų sienos. O kai vaikai dainuoja ar šoka, tiesiog negaliu nesižavėti. Vaikų norėjau jau nuo 14 metų ir laukiau iki 38-erių, kai gimė Džetas. Taigi gavau, ko troškau. Manau, vaikai jaučia, ar norite jų ar ne.