Pasak specialistų, bendrąjį vidaus produktą didina vis aktyvesnis vidaus vartojimas, ypač didėjanti mažmeninė prekyba ir statybų sektorius
Statistikos departamentas paskelbė, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 7,1 proc. – iki 19,643 mlrd. litų. „7,1 proc. yra rodiklis, kuris leidžia neliūdėti dėl per lėtos ūkio plėtros. Kita vertus, galime nesibaiminti, kad mus apkaltins ekonomikos perkaitimu. Toks BVP didėjimo tempas suteikia šiek tiek komforto”, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pirmąjį ketvirtį itin sparčiai didėjo statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, finansinio tarpininkavimo bei nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo pridėtinė vertė, kuri ir lėmė bendrosios pridėtinės vertės šuolį. G.Nausėdos manymu, į vidaus rinką orientuoti ūkio sektoriai vis dar sugeba kompensuoti pramonės produkcijos tempų nuosmukį. Šį ketvirtį, palyginti su 2006 metų pirmuoju ketvirčiu, pramonės sektoriaus plėtra nusirito iki -1 proc. Tiesa, dėl šalies pramonės būklės analitikai nesutaria. „DnB Nord” banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka atkreipė dėmesį, kad pramonės rezultatus nusmukdė ilgai užtrukusios „Mažeikių naftos” bėdos, nors bendrovė tuo pat metu pernai dirbo itin sėkmingai. V.Titarenkos teigimu, šio ketvirčio šalies ekonomikos plėtra išlieka subalansuota – visi ūkio sektoriai pasistiebė.
Pramonės nelaidoja
„Mes tikėjomės šiek tiek prastesnio rodiklio, nes pramonės produkcijos nuosmukis pirmąjį ketvirtį buvo absoliutus. „Mažeikių naftos” rezultatai gali įdomiai atsispindėti šį pusmetį – jie smukdys pramonės produkcijos rodiklius, o antrąjį pusmetį galima tikėtis priešingo efekto”, – sakė G.Nausėda.
Tačiau V.Titarenka teigė, kad vertinti visą pramonės sektorių pagal vieną skaičių nėra teisinga, mat atmetus „Mažeikių naftos” rodiklius visos pramonės plėtra siekia 15,5 proc.
„Mes ne tik perkame, bet ir gaminame”, – sakė specialistas. Anot V.Titarenkos, teigiamą postūmį pramonės bei viso ūkio plėtrai davė pernai paspartėjusios investicijos į mašinas bei įrengimus.
Daugiau vartojama
Specialistai sutaria, kad optimistinį BVP rodiklį nulėmė didėjantis vidaus vartojimas. G.Nausėda teigė nematąs jokių priežasčių, dėl kurių jis turėtų lėtinti apsukas. „Palūkanos nedidėja tokiais tempais, kad sustotų kreditavimas, žmonių ir įmonių lūkesčiai neblogėja. Nuotaika vidaus rinkoje gera”, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
Anot V.Titarenkos, į vidaus vartojimą nukreiptų sektorių plėtrą lemia pernykštės mokesčių reformos, dėl kurių pagerėjo mažmeninė prekyba. „Skurdžiausiai gyvenantys žmonės ėmė uždirbti kiek daugiau ir būtent jie bei vidutines pajamas gaunantys žmonės labiausiai prisideda prie mažmeninės prekybos apsukų didėjimo”, – teigė V.Titarenka. Pasak jo, kitas veiksnys, skatinantis tiek mažmeninės prekybos, tiek viso ūkio plėtrą, yra statybos sektoriaus plėtra.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių trijų šių metų mėnesių apyvarta yra 22,1 proc. didesnė nei tuo pat metu pernai.
Specialistai teigė, kad vidaus vartojimo sąskaita didėjantis BVP didelio nerimo kelti neturėtų.
„Nereikia stabdyti rinkos, bet būtina didinti mūsų prekių konkurencingumą išorės rinkose, kad Lietuvos eksportas neatsiliktų nuo importo didėjimo. Štai koks dabar svarbiausias uždavinys”, – sakė G.Nausėda.