Reaguodami į prezidento metiniame pranešime nuskambėjusį raginimą naikinti apskritis jų vadovai pareiškė, kad toks žingsnis būtų žalingas
Vakar Marijampolėje susitikę šalies apskričių vadovai nepritarė idėjai iš viso panaikinti šiuos administracinius vienetus ar perpus jų sumažinti. Savo nuomonę apskričių viršininkai pasiryžę ginti tiek Seime, tiek diskutuodami su Prezidentūros darbuotojais.
Skatintų migraciją
Lietuvos apskričių vadovų sąjungos prezidento, Šiaulių apskrities viršininko Alvydo Šedžiaus teigimu, aptarti šiuo metu rengiamą regiono valdymo modelį juos paskatino prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime nuskambėjusi mintis apie apskričių, kaip administracinių vienetų, nereikalingumą. „Manau, toks sakinys metiniame pranešime galbūt atsidūrė dėl kai kurių Prezidentūros darbuotojų nekompetentingumo ar atskirų politikų įtakos”, – sakė jis.
A.Šedžius pamėgino įvardyti neigiamus tokios reformos aspektus. Esą dėl jos nukentėtų tie miestai, iš kurių būtų atimtos apskričių centrų funkcijos: Tauragė, Marijampolė, Utena ir kiti. „Didmiesčiai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – taps dar didesniais traukos centrais ir tuomet vidinė migracija bus nesustabdoma”, – aiškino A.Šedžius.
Be to, buvusių apskričių teritorijoje būtų sunku baigti įvairius apskričių viršininkų administracijų įgyvendinamus projektus. „Kas panaudos /////// Kam atiteks 11,6 proc. biudžeto lėšų, kurios numatytos apskrityse įgyvendinamiems projektams?” – klausė Šiaulių apskrities viršininkas.
Išsilakstytų specialistai
Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Melianas sakė, kad kalbos apie apskričių nereikalingumą jau sukėlė neigiamų padarinių. „Kvietėme keletą jaunų ir gabių specialistų ateiti dirbti į apskrities viršininko administraciją. Tačiau išgirdę, jog apskritys gali būti naikinamos, jie atsisakė siūlomo darbo. Jeigu situacija nesikeis, nebebus kam dirbti”, – įsitikinęs jis. A.Melianui pritarė dauguma apskričių vadovų. Mat šiuo metu apskrities viršininko administracijos darbuotojų, ypač tų, kurie nėra valstybės tarnautojai, atlyginimai visai nedideli. Kai kurių vyresniųjų specialistų algos nesiekia nė tūkstančio litų. Privačiame sektoriuje tokiems specialistams mokama kur kas daugiau.
Apskričių vadovai taip pat pabrėžė, kad nepalankią nuomonę apie šiuos administracinius vienetus lėmė stringanti žemės reforma.
Paaiškės vasarą
Lietuvos apskričių vadovų sąjungos nariai vakar per susirinkimą priėmė rezoliuciją, kuria siūloma nenaikinti apskričių ir nekeisti jų skaičiaus, tik sukurti papildomus 3-4 „planavimo” regionus, panašius kaip Suomijoje ar Danijoje. „Jei būsime protingi, ir politikai bus protingi, apskritys išliks. Gal ne tokios, kokios yra dabar, bet išliks”, – tikino Vidaus reikalų ministerijos viceministras Regimantas Čiupaila. Kaip apskritys galėtų būti valdomos, turėtų paaiškėti iki birželio pradžios.