Vadovėlių kainos šokdina mokyklų bendruomenes. Balandžio pradžioje patvirtintas bendrojo lavinimo mokyklose naudojamų vadovėlių sąrašas nemaloniai nustebino ne tik nemažai pedagogų. Nors šiemet jiems įsigyti mokinio krepšelyje atsirado keliolika papildomų litų, susirūpinę moksleivių tėvai svarsto, ar tik neteks pridėti dar daugiau pinigų.
Valdininkai tikina, esą pabrangę vadovėliai neturės jokios įtakos mokykloms, ir guodžia mokinių tėvus, kad jų atžalos bus visiškai aprūpintos šiomis mokymo priemonėmis. Tačiau naujų ir besiplečiančių mokyklų pedagogai, kasmet susiduriantys su vadovėlių stygiumi, neramiai laukia rugsėjo ir jau įgrisusio pasipiktinusių tėvelių klausimo: „Kur jūs iššvaistote pinigus?”
Priklauso nuo krepšelio
Lėšų naujiems vadovėliams mokyklos gauna iš vadinamojo mokinio krepšelio. Vyriausybė kasmet skiria jam pinigų, o šiuos paskirsto Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Dabar mokinio krepšelyje – 2333 litai, gyvenančio kaime – šiek tiek daugiau pinigų, nes mažesnės klasės turi daugiau išlaidų.
Mokinio krepšelio projektas, kaip pagrindinė mokyklos reformos dalis, pradėtas įgyvendinti dar 2002 metais. Nuo tada mokymo įstaigos stengiasi didinti arba išsaugoti moksleivių skaičių, kad jas pasiektų daugiau „krepšelių”.
Mokinio krepšelio pinigai skiriami mokytojų algoms ir socialiniam draudimui, mokyklos valdymui, mokymo priemonėms ir panašiai. Už likusią dalį perkami nauji vadovėliai. Šiemet ŠMM jiems įsigyti skyrė 61,96 lito – beveik 15 litų daugiau negu pernai.
Švietimo sistemos decentralizacija suteikė mokykloms daugiau savarankiškumo. Jos gavo teisę pačios spręsti, kiek ir kokių vadovėlių reikia, o niekieno neprižiūrimos leidyklos ėmė kelti jų kainas.
Aprūpinti mokinius vadovėliais privalo mokyklos. Tėvai paprastai raginami nupirkti vaikams pratybų sąsiuvinius, pagalbines mokymo priemones. Paskelbus naują leidinių sąvadą ugdymo įstaigos imasi sudaryti pirkinių sąrašą. Vienos mokyklos įsigyja vadovėlius tiesiai iš leidyklos, kitos kreipiasi į Švietimo aprūpinimo centrą. Ar 61,96 lito tenkina mokyklas? Ar neteks naujų mokslo metų proga į mokinio krepšelį įdėti pinigėlių ir tėveliams?
Kodėl brangsta?
Leidyklos „Gimtasis žodis”, siūlančios mokykloms dvidešimties pavadinimų įvairių disciplinų vadovėlius, direktorius Algis Paulauskas LŽ pabrėžė, kad jo vadovaujamos bendrovės leidiniai nebrango, tačiau sutiko paaiškinti, kodėl didėja vadovėlių kainos. „Brangsta popierius, rinką veikia bendra šalies energetinė situacija, didėja spaustuvės paslaugų kainos, vadovėlio parengimo išlaidos. Pakilo ir autorinis atlyginimas. Prieš porą metų dailininkui mokėdavome 3 tūkst. litų, o dabar jis reikalauja jau dvigubai daugiau”, – vardijo A.Paulauskas.
Kainas didina ir maži vadovėlių tiražai. „Rengdamasi išleisti naują vadovėlį leidykla tiria rinką, vertina galimą paklausą, stengiasi išvengti nuostolių. Todėl ji renkasi mažesnį tiražą, o tai didina leidinio savikainą. Pavyzdžiui, sovietinio vadovėlio tiražas siekdavo 50 tūkst. vienetų, o šiuolaikinio vadovėlio leidėjus tenkina 2-5 tūkst. egzempliorių”, – aiškino A.Paulauskas.
Vadovėlius bendrojo lavinimo mokymo įstaigoms tiekia apie 20 Lietuvos leidyklų. Pažymėtina, kad labiausiai brangsta vienai grupei priklausančių leidyklų „Šviesa” ir „Alma littera” leidiniai. Šios grupės vadovėliai sudaro ne mažiau kaip 90 proc. viso mokyklinio asortimento.
Tačiau minėtų leidyklų atstovė spaudai Rasa Petruškevičiūtė LŽ teigė, kad jų vadovėlių kainos ne kilo, o net sumažėjo 0,7 proc., palyginti su praėjusiais metais. „Kai kurie vadovėliai sulaukia mokytojų pripažinimo, todėl leisdami pakartotinį jų tiražą galime pasiūlyti mažesnes kainas”, – sakė R.Petruškevičiūtė.
Ministerija nesikiša
Autoriai mieliau renkasi tvirtas leidybos tradicijas mokyklinių vadovėlių rinkoje turinčias leidyklas. Ilgalaikė sutartis jiems garantuoja ir geresnį honorarą. Atlygio dydžio neapibrėžia nė viena valstybės institucija, todėl mokami pinigai – susitarimo reikalas. Dosnesnis honoraras autoriui kelia ir galutinę vadovėlio kainą.
ŠMM nuo 2002 metų į leidyklų reikalus nesikiša, kainų nereguliuoja. Ji tik skiria ekspertus, vertinančius vadovėlio projektą ir turinį. LŽ kalbinta ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Sederevičiūtė pabrėžė, jog vadovėlių kainos nėra ministerijos kompetencija. „Mums rūpi jų turinys, mokymo medžiaga. Norime, kad Lietuvos moksleiviai mokytųsi iš kokybiškų vadovėlių”, – tikino valdininkė. Vadovėlis turi laikyti ketverius metus. Vėliau jo leidimas kartojamas arba jis pakeičiamas visiškai nauja mokymo priemone.
Lėšų nepakanka
Ministerijos valdininkai aiškina, kad kainų šuolio mokyklos neturėtų pajusti, nes esą turi sukaupusios senesnių vadovėlių atsargų. ŠMM Švietimo ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Markelienė pateikė tokius statistikos duomenis: 2005 metais mokyklų steigėjos savivaldybės naujiems vadovėliams pirkti panaudojo daugiau kaip 97 proc. skirtų lėšų, pernai – beveik 100 procentų.
Tačiau noras įsigyti vadovėlių už visą nustatytą sumą gali liudyti ir apie didžiulį jų poreikį. Naujesnėms, didėjančioms mokykloms, kuriose moksleivių kasmet gausėja, tai didžiulė problema.
2001 metais įsikūrusios Vilniaus Petro Vileišio pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Gedailė Overlingienė pabrėžė, kad mokinio krepšelio naujiems vadovėliams pirkti niekaip nepakanka. Anot jos, kainos pakilo trimis, penkiais, septyniais litais, o senų vadovėlių nėra iš kur paimti. Mokinių kasmet daugėja, mokykla palyginti nauja, tad ir knygų fondas dar visai nedidelis. „Penktos klasės lietuvių kalbos vadovėlis pernai kainavo 21 litą, šiemet – jau 26,3 lito. Ir tai tik pirmos jo dalies kaina. Padauginkime šią sumą iš dviejų. Ar dar daug pinigų lieka mokinio krepšelyje?” – klausė pašnekovė.
Stebima ir kita iškalbinga tendencija – leidykla ima ir tyliai nutraukia senesnių vadovėlių leidybą. „Pernai pritrūkome septynių penktos klasės lietuvių kalbos vadovėlių. Kreipėmės į leidyklą. Ten mums pareiškė, kad jie jau nebespausdinami. Teko pirkti 30 dviejų dalių vadovėlio paketų”, – skundėsi G.Overlingienė.
Per didelis pasirinkimas
LŽ pasidomėjo, kaip naujas vadovėlių kainynas pakoreguos provincijos mokyklų iždą. Pavyzdžiui, Tauragės rajone yra 19 bendrojo lavinimo mokyklų ir trys gimnazijos. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Janina Paulauskienė garantavo, kad pastaraisiais metais vadovėlių pakako visiems mokiniams. Jų esą neturėtų trūkti ir ateinančiais.
Tačiau J.Paulauskienė prisipažino esanti nustebinta pernelyg greitos leidinių kaitos. Kas tai lemia – neūkiškumas ar konkurencinė leidyklų kova? „Kiek galima tuos vadovėlius keisti? Argi negalėtų leisti jų ant prastesnio popieriaus? Suprantu, mažiesiems reikia spalvingų knygelių, bet vyresniuosius tenkintų ir paprastesnės. Čia juk vadovėlis, jis skirtas naudotis nuolat, o ne knygų kolekcijai papildyti”, – kalbėjo Švietimo skyriaus darbuotoja.
Anot jos, kita problema – perdėtas dėmesys anglų kalbai. Tokių vadovėlių gausa tik trukdo mokymo procesui. „Kad taip leistų istorijos vadovėlius…” – apgailestavo J.Paulauskienė.
ŠMM atstovai tvirtina, o skirtingos platinimo bendrovės atakuoja mokytojus vis naujais užsienio kalbų vadovėliais. „Didelis mokymo priemonių pasirinkimas irgi nėra gerai. Pavyzdžiui, mokytoja metus dvejus dirba pagal vienos leidyklos išleistą užsienio kalbos vadovėlį, o ją pakeitusi kolegė jau prašo mokyklos nupirkti kitokį. Todėl dabar kviečiame susirinkti visus rajono metodininkus ir bandome apsistoti ties kuriuo nors vienu vadovėliu”, – sakė J.Paulauskienė.
Įžvelgė pinigų plovimą
Tauragės „Šaltinio” vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos lietuvių ir anglų kalbos mokytoja Daiva Albrechtienė patikino, kad kainų didinimas jokios įtakos šiai mokyklai neturės. „Palyginti su didmiesčio mokyklomis, esame nedidelė mokykla. Be vargo aprūpinsime mokinius vadovėliais”, – tvirtino ji.
Tačiau kuriozų dėl mokymo šaltinių vis dėlto esama. „Šiemet naudojomės naujais lietuvių kalbos vadovėliais. Nepraėjo nė metai, o ministerija jau rekomenduoja kitus. Jei šiemet rekomenduoja, vadinasi, kitąmet jie bus privalomi. Kažkoks pinigų plovimas”, – stebėjosi pašnekovė.
Vadovėlių anglų kalba platintoja UAB „Rotas” reklaminėje brošiūroje supažindino mokytojus su šešta anglų kalbos vadovėlio dalimi. Paisydama tęstinumo mokykla ryžosi ją įsigyti. Kitąmet paaiškėjo, kad šiam vadovėliui nebus leidžiami pratybų sąsiuviniai. „Kopijuoti senojo negalima, nes taip pažeidžiamos autorinės teisės. Vadinasi, visa vadovėlių serija keliauja į makulatūrą”, – sakė D.Albrechtienė.
Pratybų sąsiuviniai (visų disciplinų), mokytojos nuomone, yra didžiausia problema. Tėvai jų neišgali nupirkti arba nemato tikslo aprūpinti savo atžalų tokiomis mokymo priemonėmis. Daug tėvų išvyko dirbti į užsienį, tad apie vaikų poreikius ne ką teišmano.