Rusų pykčio banga gali užlieti ir Lietuvą

Estijos politikams reikėtų pavartyti diplomatinių santykių vadovėlį, o įžeistiems rusams – elementaraus etiketo pradmenų, nes tai, kas naktį iš ketvirtadienio į penktadienį įvyko Taline, primena 1991-ųjų įvykius byrant Sovietų Sąjungai.

Estų valdžios nurodymu demontavus kario išvaduotojo paminklą Talino centre kilo riaušės, kurių metu vienas žmogus buvo subadytas mirtinai, keliasdešimt – sužeista, o į areštinę uždaryta per 300 parduotuves nusiaubusių vandalų.

Dabar visi laukia Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžio, kadangi jau oficialiai paraginta nutraukti diplomatinius santykius su Estija, o taip yra daroma ypatingais, tarp jų – ir karo, atvejais.

Lietuvos politikai būgštauja, kad rusų nepasitenkinimo banga ir nacionalistinės nuotaikos gali atsiristi ir iki Lietuvos.

Nusiaubė miestą

Estija ir Rusija nuo pat 1991-ųjų, kai iš sovietinio jungo išsivadavo Baltijos valstybės, niekada nebuvo užmezgusios gerų diplomatinių santykių. Rusijos valdžia nuolat kritikavo kaimynus dėl neva nepakankamos rusakalbių integracijos, jų teisių gynimo Estijoje.

Konflikto apogėjus – po ilgų diskusijų ir rusų nepasitenkinimo naktį iš ketvirtadienio į penktadienį demontuotas Talino centre buvęs rusų kario išvaduotojo paminklas.

Remiantis estų policijos pateikta įvykių kronika, ketvirtadienį 19 val. prie paminklo būriavosi per tūkstantį žmonių. Vėliau dalis jų bandė įveikti kario skulptūrą saugojusių policininkų gyvąją grandinę. Panaudoti gesintuvai.

Dešimtą vakaro į policininkų gretas jau buvo pradedami svaidyti akmenys. Pareigūnams teko panaudoti gesintuvus ir garsines granatas. Vandalai ėmė vartyti automobilius ir patraukė į miesto gatves. Chuliganai ėmė daužyti parduotuvių, autobusų stotelių stiklus.

Pranešama, kad daugiausiai tarp vandalų buvo girtas jaunimas, kurį teko tramdyti vandens srovėmis, ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis. Vandalai toliau plėšė parduotuves, padeginėjo kioskus, laužė kelio ženklus. Minia nuolat skandavo „Rusija, Rusija!”.

Estų policija situaciją stabilizavo tik apie pusę keturių ryto ir pranešė apie sužeistuosius, kurių buvo 44. Vienas iš peiliu subadytų jaunuolių vėliau ligoninėje mirė.

Medikai suteikė pagalbą 14 policininkų, 300 vandalų uždaryta į areštinių kameras. Policija užfiksavo 99 vandalų suniokotus objektus.

Vakarop pranešta, kad sulaikytas ir kario paminklą saugojusios grupuotės „Nakties sargyba” vadeiva Dmitrijus Linteras.

Valdžia atgailauja

Tai, kas įvyko Taline šią savaitę, priminė riaušes 1991-aisiais, o miestas atrodė kaip po karo.

Skubiai sušauktoje spaudos konferencijoje estų ministras pirmininkas Andrusas Ansilas pareiškė apgailestaujantis dėl vandalizmo aktų.

„Mes norėjome atvirai ir mandagiai demontuoti paminklą, bet, deja, turime pripažinti, kad tai nepavyko. Man labai gaila, kad daugybė žmonių pasidavė provokacijoms ir užsiimė vandalizmu. Šiuo metu sulaikyta apie 300 žmonių, daugelis jų areštuoti su įkalčiais – pavogtais daiktais. Man gaila, kad nukentėjo labai daug žmonių. Daugelis jų su pjautinėmis žaizdomis”, – sakė Estijos premjeras.

Talino miesto valdžia riaušių naktį skubiai sušauktame posėdyje nusprendė iki gegužės 2 dienos uždrausti Estijos sostinėje prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Šis draudimas įsigaliojo vakar 14 val. vietos laiku.

„Mes didžiavomės, kad nepriklausomybė Estijoje prieš 16 metų buvo atkurta nepraliejus kraujo”, – pareiškė Talino meras Edgaras Savisaras.

Jis sakė nežinojęs, kad ketvirtadienį ryte teritorija aplink bronzinį kario paminklą bus aptverta ir pareiškė, kad Vyriausybė, spręsdama paminklo klausimą, vadovaujasi karių kapų apsaugos įstatymu, kuriame užfiksuota, kad visa atsakomybė tenka valstybei.

„Įstatymas verčia abejoti savivaldybių autonomija ir tuo pačiu metu pažeidžia europinis principus”, – sakė jis.

Vakar savaitgaliui dėl vandalų išpuolių buvo uždaryta Estijos nacionalinė biblioteka. Buvo užrakintos ir Mokesčių bei muitinės departamento durys.

Rusai įtūžo

Savo poziciją išdėstė ir Rusija, kurios užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad paminklo perkėlimas pakenks Rusijos santykiams ne tik su Estija, bet ir su Europos Sąjunga (ES) bei NATO.

Tuo tarpu Rusijos aukštieji parlamento rūmai ketina priimti pareiškimą, kuriuo bus raginama nutraukti diplomatinius santykius su Estija. Apie tai vakar paskelbė Rusijos Federacijos pirmininkas Sergejus Mironovas.

„Baikite tyčiotis iš žuvusiųjų ir niekinti paminklą tiems, kurie žuvo per Antrąjį pasaulinį karą”, – sakė jis.

Skubų susitikimą vakar sušaukė ir žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – užsienio reikalų komitetas. Dūma vėliau kreipėsi į šalies vyriausybę reikalaudama imtis „neatidėliotų priemonių, atspindinčių principinį nepritarimą amoraliems estijos valdžios veiksmams”.

Deputatai mano, kad pirmiausiai būtina imtis priemonių „prekybos bei ekonomikos sferoje, taip pat transporto, energetikos ir finansų srityse”.

Dūmos nariai reikalauja imtis ir diplomatinių priemonių, pasigirdo net raginimų atšaukti Rusijos ambasadorių Estijoje bei uždrausti įvažiuoti į Rusijos teritoriją „tiems Estijos politikams, kurie susitepė kapų išniekinimu”.

Trijulė – vieninga

Kaimynus estus iškart ėmė ginti Latvijos politikai, kurie pasmerkė vandalizmo aktus.

Latvijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Bronzinio kario perkėlimas ir sovietų karių palaikų perlaidojimas priklauso tik Estijos vyriausybės kompetencijai. Ryga įsitikinusi, kad vandališkų veiksmų organizatoriai turi būti patraukti atsakomybėn.

„Demokratinėje šalyje bet kuri visuomenės grupė turi teisę išreikšti savo nuomonę, tačiau tai turi būti daroma laikantis įstatymų”, – teigiama pranešime.

Vėliau pranešimą išplatino ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, kurios sekretorius Laimonas Talat-Kelpša vakar susitiko su Estijos ambasadoriumi Andresu Tropu. Šis pažymėjo, kad Estija, būdama suvereni valstybė, pati sprendžia istorijos paminklų statymo, priežiūros, apsaugos klausimus, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais ir tarptautinės teisės normomis.

L. Talat-Kelpša pažymėjo, kad Lietuva palaiko šią poziciją.

Pasekmės – skaudžios

Tarp Estijos ir Rusijos įsiplieskęs konfliktas bus aptartas ir Europos Parlamente, – taip „Vakarų ekspresui” teigė europarlamentaras Gintaras Didžiokas.

„Situacija yra labai bloga. Tai, kas įvyko, – ne speciali provokacija. Įvykiai susiję su tam tikra Rusijos vidaus politika, politine konkurencija. Naudojami bet kokie metodai savo populiarumui pakelti. Tuo metu, kai Sankt Peterburge vyko taiki demonstracija už demokratišką Rusiją, Maskvoje susirinko ultranacionalistai. Jų lyderis ragino Estiją subombarduoti velniop, o minia džiūgavo. Tai šokiruoja”, – sakė politikas.

Jo nuomone, Rusija reagavo neadekvačiai ir netoleruotinai.

„Jie aiškina esantys vieninteliai kovotojai su fašistais. Tai absoliučiai neteisinga. Tačiau užsispyrę ir estai kurie dėl to paminklo demontavimo nebuvo užmezgę su rusais jokio dialogo. Rusai išties gali nutraukti diplomatinius santykius, iš jų visko galima tikėtis. Tačiau taip greičiausiai nebus. Rusai turi pernelyg daug stambaus kapitalo Estijoje, o ekonominiai santykiai daug geresni nei, pavyzdžiui, su Lietuva”, – teigė G. Didžiokas.

Lietuvos delegacijos Baltijos asamblėjoje pirmininkas Valerijus Simulikas mūsų dienraščiui sakė, kad estams reikėjo ilgiau diplomatiškai bendradarbiauti su Rusija.

„Estams pritrūko kantrybės. Mes Asamblėjoje sakėme, kad reikia eiti diplomatijos keliu. Bet net nebuvo sudaryta jokia darbo grupė paminklo demontavimo klausimu. Jie žinojo pasekmes. Dabar sujudimas gali būti ir kitose Baltijos valstybėse. Vyks diplomatinis karas, ir rusai išnaudos visas galimybes. Galimos ir diplomatinės sankcijos”, – teigė Seimo narys.

Parlamento Užsienio reikalų komiteto narys Vaclavas Stankevičius „Vakarų ekspresui” teigė, kad diplomatinių santykių su Estija nutraukimas reikštų labai daug.

„Tai daroma išskirtiniais atvejais, karo atvejais. Pirmiausiai atšaukiami ambasadoriai, vyksta konsultacijos. Situacija – labai rimta. Estijai, kaip mažai valstybei, pasekmės gali būti labai skaudžios. Reikia konfliktą spręsti civilizuotai, kreiptis į tarptautines institucijas. Kario paminklo demontavimo klausimą reikėjo spręsti ne vienai Estijai. Rusai reagavo itin jautriai”, – sakė jis.

Beje, rusakalbių jautrumas nacionaliniais klausimais pasireiškė ir Klaipėdoje vykdant mokyklų reformą. Dėl būgštavimų, kad gali būti uždarytos rusakalbių mokyklos vyko ir protesto akcijos.