Lietuva liūdi dėl žymaus violončelininko ir dirigento, buvusio sovietinio disidento Mstislavo Rostropovičiaus mirties.
Penktadienį užuojautą dėl maestro mirties pareiškė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
„Užjaučiu visus, kam buvo ir visada liks brangi šios iškilios asmenybės kūryba ir visuomeninė veikla, ištisoms kartoms skleidusi teisingumo, grožio ir gėrio idėjas. Netekome šviesiausios asmenybės. Tačiau lieka tūkstančių muzikos gerbėjų atminimas ir pagarba, lieka ištikimos tarnystės savajam pašaukimui idealas, lieka talentinga kūryba ir sąžiningos laikysenos pavyzdys ateinančioms kartoms”, – rašoma prezidento užuojautoje.
M.Rostropovičius buvo artimai susijęs su Lietuva ir jos kultūra. 1991 metais Ispanijoje jis surengė labdaros koncertą Lietuvos nepriklausomybei paremti.
Per pastaruosius keliolika metų jis kelissyk Lietuvoje bei užsienyje koncertavo – griežė arba dirigavo – drauge su Lietuvos muzikos kolektyvais – Nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Kauno valstybiniu choru, baleto trupe.
Anot Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo, M.Rostropovičius buvo viso pasaulio žmogus, tačiau Lietuvai jautė ypatingą simpatiją.
„Tai buvo vienas iš didžiausių menininkų, asmenybių 20 amžiuje. Jis buvo pasaulio žmogus, jo pase niekada nebuvo įrašyta tautybė. Tačiau jis visada buvo mūsų krašto žmogus, Lietuvos patriotas. Jis visiems skelbė, kad turi lietuviško kraujo. Matyt dėl to ryšio jis daug koncertavo su Lietuvos muzikais, daugybė Lietuvos menininkų su juo kalbėję, diskutavę. Tai asmenybė, kurios mirtis mažai ką keičia. Jo darbai, kūryba, pasisakymai – visa tai išlieka”, – BNS sakė G.Kėvišas.
Nacionalinio simfoninio orkestro vadovo Juozo Domarko teigimu, svarbi ne tik kultūrinė, muzikinė, bet ir visuomeninė M.Rostropovičiaus veikla.
„Jis yra didis menininkas. Tai vienas iš labiausiai apdovanotų žmonių, turintis retai pasitaikantį talentą. Jis paliko didelį pėdsaką visai pasaulinei kultūrai ir ne tik kaip violončelininkas. Svarbi jo kova su gimtojoje šalyje buvusia diktatūra, indėlis siekiant kitų tautų, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybės”, – sakė J.Domarkas.
Anot J.Domarko, tai, kad Lietuvos menininkai turėjo tokį partnerį kaip M.Rostropovičius, juos įpareigojo ir paskatino siekti muzikavimo, grojimo, meninės realizacijos aukštumų.
2003 metais M.Rostropovičius Lietuvoje įkūrė labdaros ir paramos fondą „Pagalba Lietuvos vaikams”. Šis fondas skatina išskirtinių gabumų vaikų ugdymą, sudarant jiems sąlygas tapti pasaulinio lygio žvaigždėmis bei teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis.
1992 metais M.Rostropovičius buvo apdovanotas Sausio 13-sios atminimo medaliu, o 1995 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuojumi kryžiumi.
Visi norintieji pareikšti užuojautą dėl maestro mirties, iki gegužės 5 dienos jas gali siųsti į Vilniuje veikiantį M.Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondą. Užuojautų knyga vėliau bus perduota maestro artimiesiems.
Gegužės 4 dieną Šv.Kotrynos bažnyčioje organizuojamas koncertas M.Rostropovičiui atminti.
Maestro mirė penktadienį vienoje Maskvos ligoninių, būdamas 80 metų, po ilgos kovos su sunkia liga.