Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Maskva imsis „rimtų žingsnių” prieš Estiją, kurios valdžia nurodė iš Talino centro iškelti paminklą Raudonosios armijos kariams, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
„Privalome reaguoti be isterijos, bet (turime) žengti rimtus žingsnius, kurie parodytų mūsų tikrąjį požiūrį į šį nežmonišką poelgį. Kaip tik taip ir reaguosime”, – Norvegijoje sakė S.Lavrovas.
Rusijos prezidento patarėjas Aslambekas Aslachanovas sakė manąs, kad Rusija turi teisę įvesti griežtas sankcijas Estijai po paminklo Kariui-išvaduotojui išmontavimo.
„Esant šiai situacijai, atsižvelgdama į tai, kad Estijos vyriausybė ignoravo oficialios Rusijos valdžios, Rusijos piliečių kreipimusi, mūsų šalis turi moralinę teisę įvesti bet kurias sankcijas mums nedraugiškai nusiteikusiai valstybei”, – sakė A.Aslachanovas.
„Bet kuri valstybė turi teisę ginti savo interesus ir atsakyti į įžeidžiamus veiksmus”, – sakė jis.
Federacijos Taryba per posėdį penktadienį vienbalsiai priėmė sprendimą kreiptis į valstybės vadovą ir pasiūlyti nutraukti diplomatinius santykius su Estija dėl paminklo raudonarmiečiams nugriovimo.
Pradėdamas rūmų posėdį, Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas pasiūlė priimti atitinkamą pareiškimą . „Gana tyčiotis iš mirusiųjų ir niekinti pergalę Antrajame pasauliniame kare”, – pareiškė jis.
Komentuodamas S.Mironovo siūlymą Federacijos tarybos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Michailas Margelovas pareiškė, kad komitetas „dabar rengia pareiškimo projektą, rūmų kreipimosi projektą”.
M.Margelovas pabrėžė: „Antrojo pasaulinio karo paminklo nugriovimas – tai ne Estijos vidaus reikalas. Tai susiję su visais, kas sutriuškino fašizmą, nes karas buvo būtent pasaulinis”.
M.Margelovo nuomone, paminklo nugriovimas artėjant gegužės 9-ajai – „tik viena pražūtingos estų tautai politikos, kurią vykdo provincialūs nacizmo gerbėjai, apraiškų”.
Savo ruožtu Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas pranešė, kad penktadienį parlamentų aukštųjų rūmų posėdyje iškels klausimą dėl sovietų karių palaikų ir paminklo kariams-išvaduotojams perkėlimo iš Talino į Rusiją.
„Tai taip pat bus mūsų šalies atsakymas drauge su diplomatinių santykių su Estija nutraukimu, kurį pasiūlė šiandien Federacijos Tarybos pirmininkas”, – sakė V.Ozerovas.
Valstybės Dūmoje kai kurie deputatai pareikalavo, kad vyriausybė imtųsi griežtų priemonių dėl Estijos dėl paminklo išardymo.
Frakcijos „Vieningoji Rusija” narys Pavelas Voroninas savo ruožtu pareiškė, jog būtina liautis „drebinus orą” ir pagaliau iškelti Rusijos valdžiai klausimą dėl sankcijų Estijai, „tikslių ekonominių sankcijų”, taip pat kai kuriuos Estijos piliečius paskelbti „nepageidaujamais asmenimis”.
Kitokią poziciją pareiškė posėdyje Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas, Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis.
„Tai – kita valstybė, ir ji turi teisę daryti viską, ką mano esant reikalinga”, – sakė jis. Atsakydamas į žurnalistų klausimus prieš prasidedant posėdžiui V.Žirinovskis taip pat pareiškė, jog jis asmeniškai neigiamai vertina tai, kas vyksta Estijoje, bet mano, kad tai politikos, kurią vykdo Maskva dėl Talino, išdava.
Vakarų diplomatiniai sluoksniai Maskvoje mano, kad Rusija gali žengti atsakomuosius žingsnius į paminklo išvežimą iš Talino, bet abejoja, ar bus imtasi kraštutinių priemonių.
„Jeigu kalbėsime apie galimus Rusijos atsakomuosius žingsnius, tai neturima omenyje atšaukti Rusijos ambasadorių iš Talino, jau nekalbant apie santykių nutraukimą su Estija, kaip siūlo Federacijos Taryba”, – pareiškė nuomonę per pokalbį su „Interfax” Vakarų diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
Agentūros pašnekovo nuomone, „Rusija gali tam tikram laikui apriboti arba įšaldyti politinius ryšius su Estija ir imtis kokių nors tikslių ekonominių priemonių, bet ne sankcijų”.
Estijos ambasadorė Maskvoje Marina Kaljurand mano, kad neprideramas Federacijos Tarybos siūlymas nutraukti Rusijos diplomatinius santykius su Estija.
„Mes manome, jog diplomatinių santykių tarp mūsų šalių nutraukimas neturi pagrindo”, – sakė ji penktadienį spaudos konferencijoje Maskvoje.
Riaušės Taline prasidėjo ketvirtadienio vakarą, kai policija mėgino išvaikyti daugiausia rusakalbius gyventojus, protestavusius prieš tai, kad pradėtas kasinėti sovietų kareivių Brolių kapas Talino centre Tenismegio kalvoje, kur taip pat yra paminklas Kariui-išvaduotojui.
Per riaušes nukentėjo 44 žmonės, vienas jų vėliau mirė ligoninėje.