Pradžiuginusi žvejus mėgėjus praėjusios savaitės pradžia vėliau ėmė jiems keisti nuotaiką.
Kas suspėjo tada įmerkti meškeres artimiausiuose vandens telkiniuose, buvo laimingas: į namus grįžo ne su įspūdingu, bet vis dėlto šiokiu tokiu laimikiu. Menkių „medžiotojai”, pasinaudoję palyginti ramia jūra, sėkmingai viliojo šios rūšies žuvis, tikrino pilkerių patikimumą. Prie pietinio molo „siautėjo” strimelių žvejai ir džiaugėsi sėkminga žūkle. Tai rodė ir turgaviečių žuvies halių prekystaliai, ir mėgėjų siūlomos strimelės tiesiog ant šaligatvių šalia Senojo turgaus, prie kai kurių parduotuvių. Upėse kibo kuojos.
O štai savaitgalio orai, gerokai apniukę, lietingi, vėjuoti ir atšalę vėl mėgėjams pateikė nemalonumų. Juk ne paslaptis, kad daug vilčių dedama į poilsio dienas, kai ir laisvo laiko daugiau gali skirti savo „nepagydomai ligai” – žvejybai. Ir štai gamta tau pateikia „dovanėlę”…
Žinoma, labai laukė praėjusios savaitgalio lydekautojai. Juk atėjo laikas, kai jau galima žvejoti šias grobuones. Todėl jie, nekreipdami dėmesio į nepalankų orą, patraukė prie upių su spiningais ir įmantriausiais masalais – įvairių spalvų ir formų blizgėmis. Ir ką gi? Kibo visur prastai. Net ir profesionalūs lydekautojai, atvykę prie Nemuno, daug kelio įveikė, bet tik vienas kitas „užkabino” lydekaitę. Nepuolė jos masalo, nors ir ilgokai tokio „skanėsto” neragavo.
Vyrai bandė nuo kranto Nidoje žvejoti leidžiamas lašišas. Tiesa, tik vieną gali pagauti (tokia norma), bet ir jos arti krantų neplaukiojo.
Beveik nieko nepešę grįžo namo vyrai meškerioję Sakučiuose nuo Minijos krantų.
Įvairiausiomis technikos priemonėmis, „skaniausiais” masalais viliodami ir maitindami bandė mėgėjai realizuoti savo sugebėjimus, bet veltui. Vyrai stebėjosi, kad ir pūgžliai nekibo. Žinoma, nesėkmė buvo nurašyta (turbūt pateisinamai) šiaurės vėjui, šaltam upės vandeniui. Ir kada tos kaprizingo pavasario išdaigos baigsis? Juk jau gegužė atkakliai beldžiasi į duris. O tai jau tikro, patikimo meškeriojimo mėnuo.
Beje, kelia nuotaiką tai, kad bent anos savaitės pradžioje mariose „savo vietose” pasirodė karosai. Juos žvejojo Nidoje nuo molo, kur augo vandenžolės, buvo seklu, šiltesnis vanduo. Tokių vietų žinovai randa ir nerijos pakrantėse. Tas žuvis reikia skubėti meškerioti, nes jos vėliau Kuršmarėse tampa retenybe.
Šios savaitės pradžios orai vėl suteiks vilčių žvejams mėgėjams: jie atšilo, aprimo vėjai. Reikia orientuotis, kad ir žuvys suaktyvės. Kadangi „Meškeriotojų savaitgalio” puslapis ruošiamas iš anksto, apie tų dienų žvejybą papasakosime artimiausiu metu. Sėkmės, nei žvyno, nei uodegos, meškeriotojai!