Sutikite: teminiai vakarėliai patrauklesni už įprastus „balius”, juolab jei šventę paįvairina gyvų žiurkių lenktynės arba hipodromas. Tokių pramogų jau galima užsisakyti ir Lietuvoje.
Lietuvoje pasirodė dar viena teminių vakarėlių naujovė: tikros žiurkių lenktynės. Ši atrakcija garantuoja svečiams išties azartišką vakarą. Tokias lenktynes rengti per vakarėlius sugalvojo bei iš dalies užpatentavo bendrovės „Saldo grupė” kūrybos vadovas Robertas Aleksaitis. Jis pirmasis kartu su partneriais ir specialistais sukūrė lenktynių trasą, sugalvojo teminio vakaro koncepciją. Baltųjų žiurkių lenktynės mūsų šalyje kol kas tėra įvykusios kartą – per vienos bendrovės vakarėlį. Pasak sklindančių gandų, šventės dalyvius buvo pagavęs toks azartas, kad juos sunkiai sekėsi atplėšti nuo lenktynių trasos.
Įkvėpė kino filmas
„Sykį žiūrėjau filmą, kuriame buvo parodyta žiurkių lenktynių scena. Šis epizodas įstrigo atmintin. Nutariau sugalvoti ką nors panašaus ir pritaikyti šią pramogą teminiams vakarėliams. Kol kas tėra surengtos vienintelės tokios lenktynės, bet ateityje jų turėtų būti daugiau”, – dėstė pašnekovas.
Žiurkių lenktynių procesas gana paprastas. Vienu metu lenktynėse gali dalyvauti per 100 žmonių. Iš jų šeši už specialius lenktynių pinigus įsigyja dresuotas žiurkes. Likusieji gali statyti už labiausiai patinkančią žaidėjo ir žiurkės porą ir iš arti stebėti vyksmą. Svarbiausias žaidimo akcentas – kuri žiurkė specialiai įrengta cilindro formos trasa pasieks finišą. Lenktynių dalyviai gali visaip skatinti „ristūnes” bėgti greičiau: gundyti sūrio gabalėliu, barškinti į plastmasinį vamzdį ir pan. Tiesa, liesti rankomis žiurkių nevalia, be to, ir neįmanoma.
„Net ir tie, kuriems žiurkės kelia ne itin malonias asociacijas, šioms lenktynėms nelieka abejingi. Žaidėjai turi sugalvoti, kaip paskatinti savąją ilgauodegę ir krykštauja iš laimės dėl kiekvieno jos žingsnelio finišo link. Lenktyniaujančių porų sėkmė neprognozuojama, todėl kiekvienas žiurkės krustelėjimas žiūrovams sukelia daug emocijų”, – pasakojo žaidimo iniciatorius R.Aleksaitis.
Žirgai ant stalo
Kitas originalus ir ne mažiau azartiškas žaidimas, skirtas uždariems šventiniams renginiams – hipodromas ant stalo. Jį Lietuvoje pristato bei nuomoja taip pat vienintelė įmonė – ta pati, kuri organizuoja ir žiurkių lenktynes.
Hipodromas – tai didelis ir įspūdingas stalo žaidimas (stalo ilgis – 6,5 m, plotis – 3 m), kuriame vienu metu gali dalyvauti nuo 30 iki 130 žmonių. Trys žaidimo ratai, specialių pinigų statymai, trys aukcionai ir apdovanojimų ceremonija užtikrina tris valandas pritrenkiamos, dar beveik niekam neregėtos pramogos.
„Patirtis rodo, kad žaidžiant žirgų lenktynes antrą ar trečią kartą žaidimas atrodo dar įdomesnis bei patrauklesnis. Azartas šio žaidimo dalyvius uždega, paverčia aistringais lošėjais. Tokio lošimo pranašumas yra tai, kad svečiai neprivalo aktyviai dalyvauti ir stebėti žaidimo eigos – jie gali šnekučiuotis tarpusavyje, maloniai ir neįpareigojančiai leisti laiką, aptarti verslo reikalus ar užmegzti naujas pažintis. Beje, hipodromo įranga išties įspūdinga, jau vien figūrų aukštis siekia beveik pusmetrį”, – intrigavo R.Aleksaitis.
Alternatyva besaikiam taurelės kilnojimui
Žaisti hipodromą labai paprasta. Renginio dalyviai dalyvauja trijuose žaidimo ratuose, aukcionuose varžosi dėl keturių žirgų, už juos stato specialius pinigus, stebi varžybas ir jų pabaigoje laimi prizus. Su kiekvienu ratu žaidimas tampa įdomesnis, į jį įsitraukia vis daugiau vakaro svečių. Žirgų savininkai meta kauliukus ir taip lemia savo žirgo šuolius finišo link, o stebėtojai „serga” už savo favoritus ir planuoja naujus pinigų statymus.
R.Aleksaitis sako, jog šie žaidimai Lietuvoje jau turi gerbėjų. Antai prieš didžiąsias šventes firmos itin domisi galimybe išsinuomoti vieną ar kitą žaidimą ir taip paįvairinti vakarėlio koncepciją.
„Šiandien daugeliui alkoholiniai gėrimai ir sočios vaišės nebėra akstinas dalyvauti privačiame vakarėlyje. Žmonės pasiilgo netradicinių pramogų, tad taurelės kilnojimas, tostų sakymas jau nėra pagrindinis šventės akcentas. Tai džiugina, nes ilgą laiką buvome įpratę švęsti kaip Rytų europiečiai, o pastaruoju metu vis dažniau atsisukame į vakarietišką švenčių kultūrą”, – neslėpė džiaugsmo vienas stalo žaidimų propaguotojų Lietuvoje R.Aleksaitis.