Buvusio mero sėkmės formulė tebestumiama

Valstybės strategams siūloma išskirtinė sėkmės formulė – daugiafunkcinis kultūros centras Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje, kurio statybai, išankstiniais skaičiavimais, reikėtų bene 60 mln. eurų (apie 207 mln. litų)

Kitą savaitę Vyriausybės Strateginio planavimo komitete bus pristatomas projektas „Daugiafunkcinis kultūros centras: Jono Meko vizualinių menų centras ir muziejus „Ermitažas/Guggenheimas Vilnius“. Nauja išskirtinė sėkmės istorija naujai Europai“, kurį parengė Kultūros ministerija (KM) ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Be ekspertų pritarimo

Jau tituliniame projekto lape į akis krinta tarsi ir nereikšminga detalė: šis kūrinys pažymėtas balandžio 18-osios data. Tačiau tai – tik antroji naujai išrinkto sostinės mero darbo diena, tada net nebuvo suformuota naujoji miesto administracija. Taigi neaišku, ar naujieji Vilniaus vadovai besąlygiškai perėmė savo pirmtakų vizijas dėl šio projekto, siejamo su programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, ar paprasčiausiai pamiršo, kad jau ne Artūras Zuokas, o naujas vadovas – Juozas Imbrasas turėtų tapti Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ komisijos pirmininko pavaduotoju, tarybos pirmininku. Kaip informavo VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorė Giedrė Kabašinskienė, pakeitimai turi rūpėti steigėjams – Vilniaus miesto savivaldybei ir KM. Tačiau savivaldybės atsakingas žmogus tik po švenčių grįš iš komandiruotės… Vakar nepavyko sužinoti ir KM atsakingų žmonių nuomonės. Tačiau aišku, kad projektą Vyriausybėje pristatys kultūros ministras Jonas Jučas, kažkodėl ignoravęs Vyriausybės ir KM patvirtintas nuostatas, įpareigojančias visus strateginius klausimus pirmiausia išnagrinėti su patariamąja kultūros ekspertų institucija ir tik po to teikti Vyriausybei. Šįkart projektas kažkodėl nebuvo pateiktas nei Lietuvos muziejų tarybos specialistams, nei Lietuvos kultūros ir meno tarybos ekspertams.

Neparengta, bet pristatyta?

Strateginio planavimo komiteto nariai bus supažindinami su „nauja išskirtine sėkmės istorija“ – daugiafunkciniu kultūros centru (DKC), kurio vien statyba, išankstiniais skaičiavimais, kainuotų apie 60 mln. eurų. Regis, neabejojama, kad projektui bus pritarta – jau net parengtas sprendimo projektas.

Ir kodėl nepritarus, kai KM Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Rasius Makselis savo pažymoje Vyriausybei teigia, jog DKC – vienas svarbiausių programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ potencialių investicinių projektų, jo idėja įtraukta į 2004 metais Europos Komisijai pateiktą Lietuvos paraišką siekiant Europos kultūros sostinės nominacijos.

Iš tikro – ne visai taip. Lietuvos paraiškoje detaliai apibūdintas ne daugiafunkcinis kultūros, o daugiafunkcinis meno centras, pavadintas Lietuvos tūkstantmečio sale, kuriai buvo numatytos net trys galimos vietos. Prieš porą metų, Vilnių jau patvirtinus Europos kultūros sostine, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas ėmė aktyviai stumti idėją Vilniuje įsteigti Ermitažo/Guggenheimo muziejų, jam vietą parinko buvusių Koncertų ir sporto rūmų teritorijoje. Pats vyko į šiuos garsius muziejus, į Vilnių kvietė jų atstovus ir vis tobulino idėją. Šiuo metu pristatomas DKC, kuriame ketinama įkurti ne tik muziejų „Ermitažas/Guggenheimas Vilnius“, bet ir Jono Meko vizualinių menų, Litvakų meno, Meno švietimo centrus. Visa tai puiku, o anot G.Kabašinskienės, ir labai reikšminga, jog rengiantis 2009-iesiems, galvojama apie miesto infrastruktūrą, sostinę ketinama papuošti ambicingu architektūros šedevru.

Tik keista, kad jo statybos pradžia, kaip nurodoma savivaldybės ir KM Strateginio planavimo komitetui pateiktuose dokumentuose, numatyta 2009 metais, kai Vilniuje jau vyks svarbiausi programos renginiai. Taip pat stebina tai, kad raštų skyriuje „Atlikti veiksmai“ teigiama, jog DKC įtrauktas į Vilniaus Europos kultūros sostinės programą ir pristatytas Briuselyje. Keista, juk dar nėra net projekto. Kaip LŽ informavo G.Kabašinskienė, tik gegužės 15 dieną Vilniuje bus pristatomas projektas „Nacionalinė programa Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“.

Prasilenkia su tikrove

„Apie visas idėjas dėl muziejaus „Ermitažas/Guggenheimas Vilnius“ tenka sužinoti tik iš žiniasklaidos, – LŽ kalbėjo Kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos nacionalinės galerijos direktorė menotyrininkė dr. Lolita Jablonskienė. – Pranešimai rodo, jog gerai dirba viešieji ryšiai, tačiau atskleidžia ir gan menkas žmonių žinias ar visišką padėties neišmanymą.“

Kaip vieną itin pretenzingų pareiškimų L.Jablonskienė paminėjo teiginį, jog pastačius muziejų „Ermitažas/Guggenheimas Vilnius“ mūsų sostinė taps regiono lydere, ją užplūs meno mėgėjai ir šiaip turistai, kurie čia paliks daug pinigų. Praėjusių metų pradžioje estai atidarė Nacionalinį dailės muziejų KUMU, analogišką garsiajam Kiasmos muziejui Helsinkyje (Suomija). Muziejus, orientuotas į šiuolaikinį Rytų Europos regiono meną, statomas Varšuvoje. Rygoje aktyviai kuriamas Baltijos šalių šiuolaikinio meno muziejus. Jį buvusiame industriniame Latvijos sostinės rajone projektuoja kultinis šių laikų architektas olandas Remis Koolhasas. Anot L.Jablonskienės, mūsų žiniasklaidoje minimi užsieniečiai nė iš tolo neprilygsta šiam pasaulinio garso architektui. Beje, pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, jog klaidingai teigiama, esą tik Bilbao (Ispanija) įkūrus Guggenheimo muziejų šis miestas išbrido iš ekonominės krizės. Muziejus – tik vienas naujų statinių, kurie traukia žmones į tą pajūrio miestą, padėjo jam atsigauti.

Kitoje vietoje

„Manau, kad tai puikus sumanymas Vilniuje įkurti muziejų „Ermitažas/Guggenheimas Vilnius“, tačiau jis turėtų būti kitoje vietoje. Beprotybė, kad buvusių kapinių teritorijoje kultūros sostine paskelbtas miestas ketina statyti muziejų! Tai panašu į kartu „suplaktą“ Kafkos ir Orwello kūrybą! Solomonas R.Guggenheimas kape apsiverstų, jei tokie dalykai čia prasidėtų, – piktinosi Seimo Užsienio reikalų komiteto pakomitečio pirmininkas, Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos Europos kultūros palikimo pakomitečio pirmininkas Emanuelis Zingeris. – Gana trinčių ir įtampos dėl sovietmečiu sunaikintų žydų kapinių! Tie kapai – žmonių atminty.“

LŽ priminė, jog buvęs meras triukšmą dėl žydų kapinių ribų pavadino nieko bendra su tikrove neturinčiu mitu. „Esu šokiruotas! Tai, kad muziejuje planuojamas Litvakų meno centras – lyg patyčios ir pajuoka, noras Lietuvą įstumti į dar didesnį konfliktą“, – kalbėjo E.Zingeris. Pasiteiravus, kaip sostinės vicemeras kultūrai ir švietimui Algirdas Paleckis vertina DKC projektą, jo patarėjas Laimis Fergiuzas informavo, kad L.Paleckis pasisako prieš bet kokias statybas buvusių kapinių teritorijoje.

Pagarba saviesiems

Dešiniajam Neries krantui galioja Senamiesčio ir pilių teritorijos apsaugai taikomi paminklosaugos reglamentai: Koncertų ir sporto rūmų pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Tiesa, tas įrašas jau ginčijamas teisme. „Sporto rūmai ne dėl grožio įrašyti į registrą. Tai išskirtinės konstrukcijos statinys, vienintelis toks buvusioje Sovietų Sąjungoje, įamžinęs unikalų mūsų autorių talentą, – LŽ aiškino Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Gražina Drėmaitė. – Kodėl negerbiame savų menininkų?! Visi valdžios žmonės kalba apie tapybos korifėjaus Antano Gudaičio galerijos statybą, o darbai nė nepradėti. Ar sulauksime Kazimiero Žoromskio galerijos, kitų kūrėjų nuolatinių ekspozicijų? Gal jau užtenka palmių ir McDonald’s!?“

Planai

Šalia tų palmių pliažo vyksta statybos bei rekonstrukcijos darbai – 2009-ųjų vasarą čia duris atvers Lietuvos nacionalinė dailės galerija, kurioje bus eksponuojama XX ir XXI amžių mūsų modernioji dailė. Jau atlikta darbų už 14,5 mln. litų, šiais metais numatyta darbų beveik už 14 mln. litų. Tad yra reali viltis, jog per patį renginio „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ įkarštį mus pakvies į pirmąją Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą parodą.

Čia, regis, tinkamiausia vieta ir dar dviejų iškilių lietuvių menininkų – Jono Meko ir Jurgio Mačiūno kūrybai. Tačiau neseniai įkurtas Jono Meko vizualiųjų menų centras; J.Meko kūryba ir jo bičiulio J.Mačiūno FLUXUS parodos numatytos DKC projekte, gražiai pavadintame kaip „nauja išskirtinės sėmės istorija naujai Europai“.

Įdomu ir tai, kad KM prieš mėnesį patvirtino Muziejų modernizavimo 2007-2015 metų programą, jai įgyvendinti, apytiksliais skaičiavimais, reikėtų 437,8 mln. litų. Tai pinigai, kuriuos per 8 metus numatyta skirti šalies valstybiniams muziejams: pastatų remontui, ekspozicijų, saugyklų įrangai, apsaugai modernizuoti, eksponatams įsigyti, kitiems darbams. Kukloka sąmata valstybei, kuriai suteikta garbė 2009 metais vadintis Europos kultūros sostine.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.