JAV Kongresas sudavė beprecedentį smūgį prezidentui George’ui W.Bushui (Džordžui V.Bušui), ketvirtadienį patvirtinęs įstatymo projektą, kuriame karinių veiksmų finansavimas susietas su kovos veiksmuose Irake dalyvaujančių pajėgų išvedimu. Kongresas žengė šį žingsnį nepaisydamas prezidento grasinimų vetuoti įstatymo projektą.
Senatas pasekė Atstovų Rūmų pavyzdžiu ir 51 balsu prieš 46 patvirtino šį įstatymo projektą, kuriame numatyta šiais metais kariniams veiksmams Irake ir Afganistane papildomai skirti maždaug 100 mln. JAV dolerių.
Be to, projekte numatyta per 11 ateinančių mėnesių išvesti iš Irako visus kovos veiksmuose dalyvaujančius amerikiečių karius.
Tai pirmasis kartas, kai visas Kongresas, kurį nuo sausio kontroliuoja demokratai, ignoravo prezidento poziciją. G.W.Bushas ne kartą sakė, kad nesutiks, jog būtų nustatytos kokios nors „pasidavimo kare” datos.
„Prezidentas vetuos šį įstatymo projektą, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Dana Perino. – Prezidentas pasiryžęs iškovoti pergalę Irake. Šis įstatymo projektas yra žlugusi misija”.
Demokratai gali pasistengti, kad šis įstatymo projektas Baltuosius Rūmus pasiektų antradienį. Prieš ketverius metus gegužės 1-ąją G.W.Bushas lėktuvnešyje „USS Abraham Lincoln” paskelbė: „Pagrindinės kovos operacijos Irake baigėsi”. Prezidentui sakant kalbą, virš jo galvos matėsi ant tiltelio iškeltas užrašas „Misija baigta”.
Pabrėžęs, kad Irake būtina „nauja kryptis, Senato Lėšų skirstymo komiteto pirmininkas, demokratas iš Vakarų Virdžinijos Robertas Byrdas (Robertas Berdas) sakė, kad „JAV kariai turi užtektinai drąsos ir ryžto laimėti karą, tačiau prezidentui stinga išminties laimėti taiką”.
Tačiau demokratai abejoja, ar jiems pavyks užsitikrinti dviejų trečdalių Kongreso narių paramą, kad galėtų atmesti prezidento veto.
Trečiadienį žemieji Kongreso rūmai šį įstatymo projektą patvirtino 218 balsų prieš 208.
Jei G.W.Bushas vetuos šį įstatymo projektą ir Kongresas neatmes jo veto, įstatymų leidėjai veikiausiai parengs kitą įstatymo projektą dėl lėšų JAV pajėgoms Irake skyrimo, tačiau numatys kiek švelnesnes sąlygomis, su kuriomis prezidentas galėtų sutikti, o kovą dėl karių išvedimo atidės ateičiai.
Įstatymo projektą parėmė tik du respublikonų senatoriai, tačiau demokratai viliasi, kad artėjantys 2008-ųjų prezidento rinkimai paskatins daugiau respublikonų prisijungti prie pastangų užbaigti karą.
Viena respublikonų senatorė, kuri ketvirtadienį balsavo prieš įstatymo projektą, įspėjo, kad nepritars, kad JAV kontingentas Irake būtų neribotą laiką.
„Jei prezidento naujoji strategija neduos svarių rezultatų iki rugpjūčio, tuomet Kongresas turės svarstyti visas galimybes, įskaitant galimybę iš naujo apibrėžti mūsų misiją ir įgyvendinti laipsnišką mūsų pajėgų išvedimą kitais metais”, – savo pareiškime nurodė senatorė Susan Collins (Siuzan Kolins) iš Meino, kuri 2008-aisiais sieks būti perrinkta į Senatą.
Griežtos sąlygos
Atstovų Rūmų ir Senato priimto įstatymo projekto priešininkai sako, kad jis dar pablogins padėtį – jis suvaržys JAV pajėgų vadų veiksmus ir padrąsins priešus Irake.
Nepriklausomas senatorius Josephas Liebermanas (Džozefas Libermanas) iš Konektikuto, kuris anksčiau priklausė demokratų stovyklai, sakė, kad kovos veiksmuose dalyvaujančių pajėgų išvedimas „neturėtų jokios karinės ar strateginės prasmės”.
Įstatymo projekte numatytos kelios griežtos sąlygos, kurioms griežtai nepritaria prezidentas.
Jame numatyta, kad Gynybos departamentas vėliausiai iki spalio 1 dienos turi pradėti pajėgų išvedimo iš Irako procesą ir siekti jį užbaigti per pusmetį. Įstatymo projekte minima karių išvedimo proceso užbaigimo data – kovo 31 diena – nėra privaloma ir įvardijama tik kaip „tikslas”.
Pastaruoju metu matyti vis daugiau Amerikos ginkluotųjų pajėgų „pertempimo” ženklų, ir šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad kariai nebus siunčiami į kovos veiksmus deramai nepailsėję, be tinkamo parengimo ir be būtinos įrangos.
Senate, kaip ir Atstovų Rūmuose, vyko audringi debatai dėl karo.
Senatorius R.Byrdas, vienas griežčiausių karo Irake priešininkų, užsipuolė G.W.Bushą, kad jis mėgina „mirtinai įbauginti visuomenę, tvirtindamas, kad mūsų įstatymo projektas gali turėti pražūtingų padarinių Amerikai. Tai visiška nesąmonė. Niekai”.
Prezidentas tvirtina, kad pajėgų išvedimo terminų nustatymas pakenks amerikiečių kariams ir leis priešams paversti Iraką savo baze atakoms prieš Jungtines Valstijas.
Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas, demokratas iš Mičigano Carlas Levinas (Karlas Levinas) nesutiko su šia nuomone, pareiškęs, kad įstatymo projekte numatyta „laipsniškai mažinti kontingentą, todėl irakiečiai turės pakankamai laiko pasiekti politinius kompromisus, dėl kurių jau seniai žadėjo susitarti”.
Kai šį įstatymo projektą trečiadienį patvirtino žemieji Kongreso rūmai, jų narys demokratas Johnas Murtha (Džonas Merta) iš Pensilvanijos nurodė, kaip toliau gali būti sprendžiamas konfliktas su prezidentu.
Pasak jo, Atstovų Rūmų demokratai svarsto du galimus variantus po tikėtino prezidento veto: priimti įstatymo projektą dėl JAV pajėgų Irake finansavimo dviem mėnesiams arba iki šių biudžetinių metų pabaigos rugsėjo 30-ąją.
Nė viename iš šių variantų nebūtų nurodytas konkretus pajėgų išvedimo terminas, tačiau iškeltos griežtos sąlygos dėl būtinos pažangos stabilizuojant padėtį Irake.