Po masinių riaušių Bronzinis kareivis naktį išvežtas iš Talino centro

Penktadienio naktį valdžia iš Estijos sostinės centro išvežė vadinamąjį Bronzinį karį – paminklą sovietų karių, žuvusių kovoje už Talino išvadavimą, atminimui.

Naktį susirinkusi krizinė komisija pasiūlė vyriausybei išvežti iš miesto centro šį maždaug 2 metrų aukščio bronzinį paminklą po masinių riaušių, per kurias žuvo vienas žmogus, o dar dešimtys nukentėjo.

Komisijos posėdyje buvo pažymėta, kad „prie paminklo sovietų Kariui išvaduotojui … susirinko maždaug pusantro tūkstančio žmonių” ir kad kai kurie jų „po 21 val. 20 min. vietos laiku ėmė elgtis agresyviai”.

Tai buvo didžiausi neramumai nuo 1991-ųjų, kai Estija atkūrė nepriklausomybę,

„Vadovaujantis krizinės komisijos rekomendacijomis šiąnakt vykusiame vyriausybės posėdyje buvo priimtas sprendimas saugumo sumetimais išvežti paminklą į Karių kapines. Vyriausybės sprendimas jau įgyvendintas, ir paminklas yra saugomas policijos”, – sakė kabineto atstovas

spaudai.

Jis pridūrė, kad sprendimas buvo priimtas 3 val. 40 min. vietos (ir Lietuvos) laiku po krizinės komisijos posėdžio ir iš karto įgyvendintas.

Pasakyti, kurioje tiksliai vietoje yra paminklas, jis negalėjo.

Principo reikalas

Vyriausybės išplatintame pranešime nurodyta, kad per masinius neramumus, kurie prasidėjo ketvirtadienį vakare Talino centre, žuvo vienas žmogus.

Per riaušes buvo sužeisti 43 protestuotojai ir 13 policininkų, o 300 žmonių buvo sulaikyti.

Liudininkai pasakojo, kad susirėmimai kilo, kai policija pamėgino išvaikyti protestuotojus, susirinkusius prie paminklo miesto centre.

„Esu eilinis žmogus… Mano sūnus lanko estišką mokyklą, tačiau tai principo reikalas”, – sakė 36 metų Olga Markova, dalyvavusi protesto akcijoje.

Moteris sakė norinti, kad vyriausybės vadovas Andrus Ansipas, kuris tvirtina, kad didesnė pagarba kritusių karių atminimui bus parodyta perlaidojus palaikus kapinėse, atsiprašytų ir nutrauktų kasinėjimo darbus.

A.Ansipas sako, kad šis paminklas yra rimta viešosios tvarkos problema, nes kursto estų ir rusų nacionalistus.

Vyriausybė taip pat nurodė, kad gerbiant žuvusiųjų atminimą jų palaikai turėtų būti perlaidoti kapinėse.

Neramumai Taline tęsėsi iki penktadienio paryčių. Agresyviai nusiteikę jaunuoliai daužė pastatų langus, siaubė autobusų stoteles ir apvertė mažiausiai vieną mašiną.

Mūšio laukas

Pasak liudininkų, Talino centras priminė mūšio lauką. Per riaušes buvo išdaužyti gretimų pastatų ir netoliese buvusių automobilių langai. Jaunuoliai, išvaryti iš rajono aplink paminklą, nusiaubė gretimas parduotuves.

Tarp labiausiai nusiaubtų yra Sūr Karjos gatvė, kur išdaužytos daugelio pasilinksminimo vietų ir parduotuvių vitrinos. Vandalai siautė ir Viru gatvėje, kur daužė vitrinas ir vogė prekes.

Miesto centre esančioje Tatari gatvėje išdaužyti iš esmės visų pastatų pirmųjų aukštų langai, buvo nusiaubta ir padegta pasilinksminimo įstaiga „Woodstock”.

Taip pat nusiaubti „Vaikų pasaulis”, parduotuvė „Hugo Boss”, kazino „Olympic”, grožio salonas „Maribell”, policijos nuovada Pernu gatvėje, kitos įstaigos.

Dauguma vandalizmo aktų vykdytojų susižeidė šukėmis, kai daužė langus.

Policija, siekdama sutrukdyti jaunuolių grupei prasiveržti pro policijos užtvarą aplink Bronzinį karį, taip pat panaudojo gumines lazdas ir miltelių gesintuvus.

„Policija turėjo panaudoti specialias priemones, kad išvaikytų žmones, kurie nepakluso nurodymams”, – sakoma policijos atstovės Tuuli Harson (Tuli Harson) pareiškime.

Krizinės komisijos posėdžio dalyviai taip pat buvo informuoti, kad per muštynes kažkoks Olegas peiliu sužeidė Dmitrijų, kuris vėliau, operacijos metu, mirė. Vėliau ši informacija buvo paneigta. Pasak pareigūnų, Olegas iš tiesų nukentėjo, tačiau kitomis aplinkybėmis.

Krizės komisija pasiūlė vyriausybei padarytą žalą atlyginti iš vyriausybės rezervo. Valstybės sienų apsauga ir kol kas liks sustiprinta, į Taliną atsiųstos papildomos policijos pajėgos.

Atminties įžeidimas

Rusija, kurios santykiai su Estija yra gana įtempti nuo pat šalies nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais, pasmerkė planus perkelti Bronzinį karį, pavadinusi tai su fašizmu kovojusių žmonių atminimo įžeidimu.

Šie planai taip pat supykdė rusakalbius Estijos gyventojus, kurių yra apie 300 000. Iš viso Estijoje gyvena maždaug 1,3 mln. žmonių.

Daugelis estų šį paminklą laiko 50 metų trukusios sovietų okupacijos priminimu.

Ketvirtadienį Brolių kapo vietoje rengiantis pradėti kasinėjimus ir ten palaidotų karių palaikų ekshumavimo darbus, teritorija aplink paminklą Tenismegio kalvoje buvo aptverta metaliniu tinklu, o paminklas apdengtas audeklu.

Anksčiau valdžia sakė visų pirma norinti įsitikinti, ar prie paminklo iš tiesų buvo palaidoti žmonės, ir tik tuomet perkelti Bronzinį karį.

Estijos gynybos ministerija sako, kad paminklo rajone, dviejose ar trijose vietose, taip pat po troleibusų stotele, gali būti palaidoti 14-os karių palaikai.

Anksčiau buvo planuota paminklą perkelti iki gegužės pabaigos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.