Lietuvoje nerimstant diskusijoms apie ES lėšų panaudojimo rezultatus, Europos parlamento narė Margarita Starkevičiūtė paprašė ES Regionų politikos komisarės Danutos Hubner įvertinti Lietuvos pasiekimus įsisavinant Struktūrinių fondų paramą. Pasak eurokomisarės, Lietuva šiek tiek lenkia ES naujų narių vidurkį, todėl šį procesą galima vertinti patenkinamai.
D.Hubner atsiųstame atsakyme pažymima, kad vertinant nuspręstą (skirtą) sumą, 2007 metų. balandžio 11 d. naujose valstybėse buvo 46,7 proc. siekiantis įsisavinimo lygis. atspinti veikiau patenkinamą Struktūrinių fondų įsisavinimą naujosiose valstybėse narėse, atsižvelgiant į tai, kad 10 naujųjų valstybių narių visiškai vykdyti Struktūrinius fondus pradėjo tik 2005 m., po to, kai 2004 m. buvo priimti planavimo dokumentai.
Struktūrinių fondų įsisavinimas skiriasi – nuo 38,6 proc. Kipre iki 64,7 proc. Slovėnijoje. Lietuva šiek tiek lenkia vidurkį, o jos įsisavinimo lygis siekia 47,5 proc. Vertinant atskirus fondus, vidutinis 10 naujųjų valstybių narių įsisavinimo rodiklis yra toks: Europos socialinis fondas – 40 proc., Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – 46,8 proc., Žuvininkystės orientavimo finansinė priemonė (FIFG) – 48,1 proc., Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EAGGF) – 57,2 proc.
Lietuva atsilieka nuo vidurkio įgyvendindama Socialinio fondo programas (29,7 proc.). Įsisavindama kitų trijų fondų lėšas Lietuva lenkia 10 naujųjų valstybių narių vidurkį: EAGGF –62,6 proc., FIFG – 58,1 proc. ir ERPF –49,5 proc.
M.Starkevičiūtė taip pat klausė, kaip Europos Komisija prisideda skatinant fondų lėšų įsisavinimą ir užtikrinant sklandų procesą. D.Hubner teigia, jog Komisija, be to, kad kruopščiai stebi programų įgyvendinimo procesą ir fondų įsisavinimą ar siūlo tinkamas veiksmingas iniciatyvas, reguliariai organizuoja konferencijas, kuriomis siekiama palengvinti valstybių narių keitimąsi patirtimi ir pažangiausia praktika administruojant Struktūrinius fondus. 2006 m. sausio mėn. pradėta trijų konferencijų, kuriomis siekiama suburti partnerius, kad jie galėtų pasidalyti pažangiausia praktika, serija.
Be to, buvo sukurtas „Regionai ir ekonominiai pokyčiai” tinklalapis, kuriame teikiama informacija prioritetiniais klausimais bei teikiamos nuorodos į kitus svarbius informacijos apie sanglaudos politiką šaltinius, pvz. Regionų komiteto Lisabonos strategijos stebėjimo platformą.
Taip pat per 2007 m. kovo mėn. konferenciją pateikta apdovanojimų „RegioStars Awards” iniciatyva, kuria siekiama nustatyti pažangią naujovišką praktiką regionų plėtros srityje ir siekiama atkreipti dėmesį į originalius ir naujoviškus projektus, kurie galėtų būti įdomūs kitiems regionams ir juos paskatinti veikti. Pirmojo apdovanojimų turo, kurio laimėtojai bus paskelbti kitų metų „Regionai ir ekonominiai pokyčiai” pavasario konferencijoje, temos yra tokios: „Parama susivienijimams (klasteriams) ir verslo tinklams”, „Technologijų perdavimas iš tyrimų institutų mažosioms ir vidutinėms įmonėms”, „Energijos efektyvumas ir atsinaujinanti energija” ir „Aplinkos technologijos”.
Be to, taikydama spartesnę procedūrą, Komisija pasiūlys savo aktyvų dalyvavimą ir žinias „Regionų ir ekonominių pokyčių” tinklams, kurie apima nemažą teritorijos ir patirties dalį, į savo delegacijas įtrauks entuziastus, užtikrins pagrindinių programų ir programų, kuriomis siekiama sklaidos, ryšį.