Psichikos ligonių išlaikymo pensionuose naštą Vyriausybė perkėlė savivaldybėms. Tačiau nauja tvarka sukėlė nepatogumų ne tik pastarosioms, bet ir globos įstaigoms bei ligoniams.
Nuo metų pradžios įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas „Dėl socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos” išlaikyti psichoneurologijos pensionų gyventojus įgaliojo savivaldybes.
LŽ kalbintas Rokiškio rajono Skemų psichoneurologijos pensiono direktorius Gintaras Girštautas pabrėžė, kad iki šios dienos į jo vadovaujamą įstaigą buvo nusiųstas vos vienas globotinis, nors anksčiau tokių būdavo dešimtys. Analogiška padėtis esą susiklostė ir kitose šalies globos įstaigose.
Pensionai tuštėja
„Savivaldybės ne tik turi sumokėti už ligonius, pageidaujančius apsigyventi mūsų pensione, bet ir privalo sugalvoti mechanizmą, kaip iš šių žmonių išieškoti dalį pinigų, reikalingų jiems išlaikyti. Dėl pasikeitusios tvarkos psichoneurologiniai ligoniai pas mus visai nesiunčiami. Negavę reikiamos pagalbos ir neprižiūrimi jie šokinėja pro langus bei kitaip siautėja”, – sakė G.Girštautas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu pensione yra 19 laisvų vietų.
G.Girštauto teigimu, gana sparčiai tuštėja ir visi Lietuvos psichoneurologijos pensionai. Esą psichikos ir proto negalią turintys žmonės į šiais įstaigas nepatenka todėl, kad savivaldybės nesiryžta imtis jų išlaikymo naštos.
Nepasirengusios
G.Girštautas pabrėžė, jog pagal naują tvarką savivaldybės privalo taikydamos specialią metodiką suskaičiuoti į pensionus norinčių patekti žmonių turimą turtą ir gaunamas pajamas. Tai įvertinus būtų žinoma, kokią dalį savivaldybės pensionui mokamos sumos turėtų padengti pats ligonis. G.Girštauto įsitikinimu, pirma, savivaldybės nepasirengusios to padaryti, antra, ir nežino kaip.
„Esame susidūrę, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nesumodama, kaip pagal naują tvarką jos teritorijoje gyvenantiems ligoniams padėti patekti į psichoneurologijos įstaigas, buvo paskelbusi net viešą socialinių paslaugų pirkimo konkursą, jame dalyvavome ir mes. Tačiau naujas nutarimas pasirodė toks painus, kad paskelbtas konkursas buvo atšauktas, o ligoniais taip ir nepasirūpinta”, – teigė G.Girštautas.
Neaiški tvarka
Panevėžio apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų skyriaus, per kurį ligoniai patenka į apskrities psichoneurologijos pensionus, vedėjos pavaduotojas Robertas Fokas taip pat neslėpė, kad minėtas nutarimas sukėlė didelį sąmyšį visoje Lietuvoje.
R.Fokas paaiškino, kad pagal naują tvarką valstybė ėmėsi išlaikyti tik į globos įstaigas patenkančius kūdikius ir vaikus iki ketverių metų. Vyresnius įstaigų gyventojus privalo išlaikyti savivaldybės, kurių teritorijoje šie gyvena. Savo lėšomis privalo prisidėti ir patys socialinių įstaigų gyventojai ar jų artimieji.
Paklaustas, kiek už mėnesį, praleistą psichoneurologijos pensione, turi sumokėti ligonis, R.Fokas sakė negalįs atsakyti, nes pernelyg neaiški šių pinigų skaičiavimo tvarka.
Jis pabrėžė, kad Panevėžio apskrities psichoneurologijos pensionuose išlaikyti globotinį per mėnesį kainuoja nuo 1363 iki 1697 litų. Kol būdavo išlaikomi valstybės, ligoniai mokėdavo 80 proc. savo pensijos. Naujasis nutarimas numato, kad iš ligonių imama suma turi priklausyti ne tik nuo jų gaunamų pajamų, bet ir nuo turimo turto dydžio.
R.Fokas teigė, jog minėtas Vyriausybės nutarimas priimtas norint sumažinti pensionų gyventojų skaičių, o žmonėms, turintiems proto ar psichikos negalią, sudaryti sąlygas gyventi namie. Tačiau patirtis parodė, kad tokie žmonės be stacionarios pagalbos neišsiverčia.