Šalies vadovui Valdui Adamkui teks pasukti galvą, kaip pasielgti su įstatymo pataisa, prilyginančia KGB rezervo karininkus kadriniams šios specialiosios tarnybos darbuotojams. Socialdemokratai šiandien prašys vetuoti įstatymą, o konservatoriai, atvirkščiai, ragins jį pasirašyti.
Prieš apsispręsdamas, ar palaiminti įstatymo pataisą, ribojančią KGB rezervo karininkų darbinę veiklą, prezidentas Valdas Adamkus dar kartą nori išsiaiškinti politikų nuomonę. Tačiau tai gali dar labiau apsunkinti prezidento apsisprendimą. Mat didžiausios Seimo politinės jėgos laikosi priešingų nuomonių dėl minėtos pataisos.
Seimo socialdemokratai šiandien ragins prezidentą ją vetuoti, o Tėvynės sąjungos (TS) frakcija elgsis priešingai ir prašys pasirašyti įstatymą.
Neskuba tarti žodžio
Pataisą, pagal kurią KGB rezervo karininkai būtų prilyginti kadriniams sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojams ir turėtų susitaikyti su darbinės veiklos apribojimais, Seimas priėmė prieš porą savaičių. Įstatymas įsigaliotų, jei prezidentas jį pasirašytų. Nors minėta pataisa Prezidentūros kanceliariją pasiekė jau šios savaitės pradžioje, apsispręsti dėl jos V.Adamkus neskuba. Manoma, kad prezidentas linkęs vetuoti įstatymą. Tačiau šalies vadovas, regis, nesiima to daryti neužsitikrinęs politikų paramos.
Susidariusią delikačią situaciją prezidentas šiandien turėtų aptarti su Seimo frakcijų vadovais. Teigiama, jog V.Adamkus nori būti tikras, kad nusprendęs vetuoti įstatymo pataisą nesulauks parlamentarų akibrokšto atmesti jo veto.
Jei V.Adamkus vetuotų pataisą dėl KGB rezervo karininkų darbinės veiklos apribojimo, ji su prezidento siūlymais grįžtų į Seimą pakartotinai svarstyti. Tačiau parlamentas galėtų atmesti prezidento veto, jei už tai balsuotų dauguma, t. y. bent 71 Seimo narys. Tuomet įstatymas įsigaliotų iš karto.
Baiminasi dėl sprendimo
Į minėtą pataisą šiomis dienomis įnikę Prezidentūros Teisės departamento specialistai. Išnagrinėję dokumentą savo siūlymus jie pateiks V.Adamkui, kuris ir tars galutinį žodį.
„Atskiros nuomonės nereiškiame, galutinį sprendimą priims prezidentas. Jis pats nuspręs, vetuoti įstatymą ar jį pasirašyti”, – aiškino prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė.
Nagrinėdami pataisą prezidento patarėjai daugiausia dėmesio skiria norėdami išsiaiškinti, ar ji neprieštarauja Konstitucijai. „Tai pagrindinis aspektas, kuriuo vertiname pataisas. Kitokių temų, tokių kaip istorija, mes neliečiame”, – tikino A.Rauličkytė.
V.Adamkaus patarėjai teigė, kad prezidentas dėl pataisos artimiausiomis dienomis žada konsultuotis ir su teisininkais bei žmogaus teisių gynėjais. Tačiau prezidento komandos nariai nenoriai kalbėjo apie jo konsultacijas su politikais.
Tačiau V.Adamkaus patarėjas Lauras Bielinis tokios galimybės neatmetė. „Iš tikrųjų visko gali atsitikti. Prezidentas išklausys visus, kurie yra šios srities specialistai”, – sakė jis. Patarėjas paneigė kalbas, jog V.Adamkus baiminasi, kad Seimas atmestų jo veto, jei šalies vadovas vis dėlto pasirinktų būtent tokį reagavimo būdą. „Prezidentas bijo vieno – padaryti silpną ir realybės neatitinkantį sprendimą”, – tvirtino L.Bielinis.
Pavojus bylinėtis
Šiandien susitikę su V.Adamkumi Seimo frakcijų vadovai žada aptarti daug diskusijų keliančią pataisą. Didžiųjų parlamento frakcijų vadovai į Prezidentūrą eis, kad pateiktų skirtingus siūlymus. Konservatoriai ir „darbiečiai” prezidentui siūlys pasirašyti Seimo patvirtintą pataisą, o socialdemokratai rekomenduos ją vetuoti.
Balsuojant dėl įstatymo pataisos nedalyvavę ir taip kelią jai priimti bandę užkirsti kairieji šiandien V.Adamkų mėgins įtikinti, kad pakeitimai prieštarauja Konstitucijai. „Mūsų frakcija turi aiškią poziciją. Rekomenduosime prezidentui vetuoti pataisas”, – LŽ sakė Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas Julius Sabatauskas.
Pasak jo, socialdemokratai įsitikinę, kad dėl galimų Konstitucijos pažeidimų Lietuvai iškils pavojus bylinėtis tarptautiniuose teismuose. Socialdemokratai taip pat nesupranta, kodėl pataisą reikia priimti praėjus 17 metų po nepriklausomybės atgavimo.
Socialdemokratus greičiausiai palaikys Seimo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija. „Mes pasisakome prieš tokį įstatymą, bet apie viską kalbėsime su prezidentu”, – LŽ lakoniškai pareiškė LiCS frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis.
Reikia padėti tašką
Už įstatymo keitimą balsavę konservatoriai savo nuomonės nepakeitė. „Turime tvirtą nuomonę šiuo klausimu. Tą nuomonę prezidentui išsakysiu ir paprašysiu, kad jis pasirašytų įstatymo pataisą”, – LŽ sakė Seimo TS frakcijos seniūnė Irena Degutienė.
Ji prezidentui ketina priminti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad žmogaus teises pažeidžia tik draudimas dirbti privačiame sektoriuje.
Pasak konservatorės, šio įstatymo laukia ne tik istorikai, politologai, bet ir visuomenė. „Vieną kartą reikia tvirtai pasakyti, kad jei buvai KGB rezervo karininkas, tau galioja tos pačios nuostatos kaip ir kadriniams darbuotojams, ir šią istoriją baigti”, – įsitikinusi I.Degutienė.
Pasirašyti įstatymo pataisą V.Adamkui siūlys ir „darbiečiai”. „Nors mano nuomonė kitokia, išsakysiu bendrą frakcijos nuomonę, kad rekomenduojame pasirašyti įstatymo pataisą”, – LŽ sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.
Nepalanki žinomiems asmenims
Seimo priimta pataisa buvo rengiama kelerius metus. Ja vadovaujantis buvę KGB rezervo karininkai negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria Seimas bei jo vadovas, prezidentas, Vyriausybė ar premjeras, taip pat viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareigų.
Kaip ir buvę kadriniai KGB darbuotojai, vadinamieji rezervininkai taip pat negalėtų eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų krašto apsaugos sistemoje, dirbti valstybės tarnautojais Valstybės saugumo departamente ir diplomatinėje tarnyboje.
Naujoji pataisa itin nepalanki Valstybės saugumo departamento vadovui Arvydui Pociui ir buvusiam užsienio reikalų ministrui Seimo nariui Antanui Valioniui, – jiedu sovietmečiu buvo įrašyti į KGB rezervo karininkų sąrašą.
Liustracijos komisijos duomenimis, Lietuvoje gali būti apie porą šimtų KGB rezervo karininkų bylų. LŽ duomenimis, prieš porą metų tokie asmenys dirbo įvairių instancijų Kauno, Klaipėdos, Šalčininkų teismuose, Kauno, Vilniaus apskričių administracijose, Radviliškio, Anykščių, Varėnos, Kėdainių, Ukmergės rajonų savivaldybėse, Kaišiadorių, Panevėžio, Biržų, Klaipėdos, Jonavos mokyklose, Klaipėdos, Vilniaus pedagoginiame, Vilniaus Gedimino technikos universitetuose, bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai”, Aplinkos ministerijoje.